Klausos susilpnėjimas- kas tai yra?
Klausos susilpnėjimas gali būti 3 tipų:
1. Laidumo sutrikimas
Klausa susilpnėja, kai yra sutrikdomas garso bangų sklidimo į nervų galūnes sraigėje mechanizmas. Gali būti pakenkta išorinė ar vidurinė ausis- pakenktas ausies kaušelis, ausies landa, būgnelis ar klausos kauliukų grandinė. Pažeidimui būdinga tai, jog garso bangos, judančios per pažeistą ausies dalį yra blokuojamos ir todėl girdimi garsai yra silpnesni, silpni ar visai prislopinti garsai.
a)Dažnai šį pažeidimą sukelia išorinės ar vidinės ausies pažeidimai- pvz. sieros susikaupimas ausyje, arba svetimkūnis kūnas klausos landoje. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių šio tipo sutrikimų yra skysčio perteklius vidurinėje ausyje.Neretai pasitaiko mažiems vaikams.
b)Pasitaiko, jog sutrinka mechaninis garso sustiprinimas ausyje- taip gali būti jeigu yra klausos kanalo, ausies būgnelio ar sraigės pakenkimai.
2.Neurosensorinis (sensorinis) klausos sutrikimas
Šį klausos sutrikimą nulemia sraigės arba VIII nervo pažeidimas. Jis išsivysto dėl vidinės ausies pakenkimo sraigėje arba centrinėje klausos analizatoriaus dalyje. Tokio pažeidimo metu garso bangos per išorinę ir vidurinę ausį yra praleidžiamos normaliai, bet pati vidinė ausis negali priimti garso virpesių arba perduoti jų toliau į galvos smegenis. Garsai gali būti girdimi kaip iškreipti ar prislopinti. Tam tikro dažnumo garsus (dažniausiai aukšto diapazono) yra sunku girdėti. Jei klausos sutrikimas yra sensorinio tipo, jo atstatyti praktiškai neįmanoma. Anksčiau ar vėliau tampa reikalingi klausos implantai. Neurosensorinis prikurtimas- tai dėl vidinės ausies ir klausos nervo ligų sutrikęs garso suvokimas. Neurosensorinis prikurtimas yra labai paplitęs sveikatos sutrikimas. Jis pasitaiko apie 25 proc. vyresnių nei 65 metai asmenų tarpe.
3. Mišrus klausos sutrikimas
Pasitaikoa dažniau mažiems vaikams. Tai laidumo ir sensorinio sutrikimo derinys.
Dažniausiai pasitaikančios klausos sutrikimų priežastys 1. Laidumo sutrikimų priežastysa. Išorinio kanalo pakenkimai
• Sieros kamštis— pati dažniausia klausos susilpnėjimo priežastis. Išsivysto dėl vaško kaupimosi ausyse.
• Išorinis otitas
• Egzostozės— išoriniame ausies kanale atsiranda išaugų . Jos atsiranda dėl kartotinio buvimo šaltame vandenyje (pvz. nardytojams, plaukikams ).
b. Ausies būgnelio perforacija
• Dažniausiai atsiranda dėl tiesioginės arba netiesioginės ausies būgnelio traumos.
• Ausies būgnelis gali plyšti dėl vidinės ausies uždegimo.
Ausies būgnelio plyšimui yra būdingas skaumas, laidumo tipo klausos praradimas, spengimas ausyse. Apžiūrint gali būti kraujavimas iš ausies ar krešulys ausyje, taip pat matomas plyšęs ausies būgnelis. Beveik 90 procentų pacientų plyšimas užgyja savaime per 6 savaites. Chirurginio gydymo gali prireikti, jeigu būgnelio plyšimas yra labai didelis.
c. Vidurinės ausies pažeidimai
• Juos gali sukelti bet koks skysčio kaupimasis vidurinėje ausyje ( besikaupiantis skystis trukdo sklisti garsui) – dažniausia priežastis otitas arba alerginis rinitas
• Otosklerozė— būklė kai klausomieji kauliukai ( plaktukas, priekalas ir kilpa) ima nenormaliai augti ir didėti ir po to suauga. Tai autosominiu dominantiniu būdu paveldimas susirgimas, kurį galima gydyti chirurgiškai. Visiškas apkurtimas būna retai.
• Kitos priežastys— augliai, vidurinės ausies vystymosi sutrikimai
Sensorinio klausos sutrikimo priežastys
a. Presbiakuzija– senatvinis kurtumas (presbiakuzija).
• Palaipsnis, simetrinis klausos susilpnėjimas – atsiranda senstant, pasitaiko vyresnio amžiaus pacientams.
• Sutrikimui būdinga sraigės sensorinių ląstelių ir nervų skaidulų degeneraciniai pokyčiai.
• Pirmiausiai nustojami girdėti aukšto dažnio garsai, o vėliau nebegirdimi ir žemo dažnio garsai.
b.Triukšmo sukeltas klausos praradimas, garso traumos
• Lėtinis ilgalaikis buvimas aplinkoje, kur triukšmas viršija >85 dB.
• Yra pakenkiamos klausos organo Corti ląstelės.
• Gali sukelti ir fejerverkai, garsi muzika, darbas triukšme
c. Infekciniai susirgimai— virusinės ar bakterinės infekcijos gali pažeisti klausos aparatą. Neurosensorinis prikurtimas gali atsirasti persirgus gripu, ūmine kvėpavimo takų infekcija, epideminiu parotitu, ūminiu tonzilitu, pūlingu sinusitu, raudonuke, meningitu, tymais, skarlatina, virusiniu hepatitu. Dėl minėtų priežasčių atsiradęs neurosensorinis prikurtimas yra sąlygotas tikrojo klausos nervo uždegimo (kochlearinio neurito). Visos kitos priežastys sukelia klausos nervo skaidulų bei jo dangalų degeneracinius pakitimus
Klausos sutrikimus gali sukelti gripas, tymai, skarlatina , raudonukė, meningitas, virusinis hepatitas ir t.t.
d. Toksinės priežastys, vaistų sukeltas klausos praradimas
• Klausos sutrikimus gali sukelti aminoglikozidai (streptomicinas, kanamicinas, gentamicinas), furozemidas, etakrininė rūgštis, cisplatina, chinidinas, gyvsidabris, švinas, fosforas, benzinas, amoniakas.
• Aspirinas gali sukelti ūžesius ausyse, tačiau klausos pakitimai gali būti grįžtamo pobūdžio.
• Šios aukščiau minėtos medžiagos sukelia klausos nervo degeneraciją (irimą). Visos jos per trumpesnį ar ilgesnį laikotarpį gali sukelti visišką kurtumą.
e. Mechaniniai vidurinės ausies ir sraigės pažeidimai (pvz. po kaukolės lūžių, galvos traumų).
Juos gali sukelti ir gimdymo komplikacijos (priešlaikinis gimdymas, deguonies trūkumas). Taip pat ir kitos traumos- baro trauma, galvos smegenų trauma, elektrotrauma, ausies sužalojimas (būgnelio plyšimas, aštraus daikto ar svetimkūnio patekimas į ausies kanalą). Gali būti po galvos traumos- nukritus, po sportinės traumos.
f. Įgimtos priežastys (TORCH infekcija)
g. Menjero liga ir kitos klausos organo ligos besikomplikuojančios kurtumu
• Otosklerozė, Menjero liga, labirintitas, VIII nervo gerybinis navikas (klausos nervo neurinoma).
• Būdinga, jog klausos praradimas yra banguojančio pobūdžio, vienpusis.
• Klausos praradimas yra sensorinio tipol dažniau vienpusis, lydimas pilnumo ir spaudimo jausmo ausyje. Taip pat vargina galvos svaigima ir ūžesiai ausyje.
• Neretai būklė pagerėja nustojus vartoti druską, skiriant mecliziną, tačiau klausos praradimas yra progresuojančio pobūdžio.
h. CNS susirgimai— akustinės neuromos, meningitas, klausos nervo neuritas (išsėtinė sklerozė, sifilis), meningeoma, galvos smegenų išeminė liga, kraujagyslių spazmai, encefalitai, epilepsija, aterosklerozė, neuronavikai.
i. Genetiniai sutrikimai ir paveldėjimas – klauso sutrikimai gali būti nulemti genetinių susirgimų (Ašerio, Dauno, Vardenburgo ir kitų ligų) ar paveldimi. Genetiniai susirgimai dažniausiai yra paveldimi autosominiu recesyviniu būdu. Tai yra pagrindinė įgimto vaikų neurosensorinio prikurtimo priežastis ( apie 60 proc. atvejų).
j. Vidaus organų susirgimai – širdies kraujagyslių sistemos ligos, kraujo ligos, inkstų ligos, endokrininiai susirgimai, vitaminų stoka, spindulinė liga, stuburo kaklo dalies spondiliozė.
Klinika1. Laidumo sutrikimas
a. Sutrinka garso suvokimas. Blogiau girdimi garsai, ypač žemo dažnio garsai.
b.Didelį garsą ir didelį triukšmą girdi gerai.
2. Neurosensorinis prikurtimas
a. Sunku girdėti stiprius garsus, šaukiant garsą suvokti yra sunkiau. Ligoniai neretai susierzina girdėdami garsią kalbą.
b. Garsai gali būti girdimi, tačiau yra sunku juos suvokti, sunku suprasti žodžius.
c. Sunkiau suvokiami aukšto dažnio garsai- durų ir telefono skambutis, vaiko balsas, moteriškas balsas.
d. Neretai kartu ūžia ausyse, svaigsta galva, jaučiamas spaudimo jausmas ausyje. Gali būti pusiausvyros sutrikimų
Pagrindinai ligos simptomai šiuo atveju yra du: prikurtimas ir ūžimas ausyse. Ūžimas dažniausiai yra labai varginantis, suintensyvėja susinervinus, vakare, kai vyrauja tyli aplinka. Būna sunku užmigti. Kartais prikurtimas būna nuolatinis, tačiau lėtai progresuoja. Į gydytojus dažniausiai yra kreipiamasi, kai liga jau įsisenėjusi. Negydant galima apkursti negrįžtamai.
Diagnostikos principai
Apžiūra
Apžiūrint ausies būgnelį, paprastai nerandama jokių pakitimų, jeigu prikurtimas yra neurosensorinis. Kitais atvejais gali būti matomas sieros kamštis, uždegimo reiškiniai, randai, būgnelio plyšimai, taip pat skysčio kaupimosi vidurinėje ausyje požymiai.
Pagrindinis susirgimo diagnostinis kriterijus yra garsą suvokiančios ausies funkcijos sutrikimas. Klausos pakenkimas nustatomas atliekant šnabžedesio tyrimą ir tiriant kamertonais.
1. Šnabždesio tyrimas— Paciento yra prašoma pakartoti jam šnabždamus į tiriamąją ausį žodžius.
2.Rinne ir Weber testai
A.Laidumo sutrikimas
• Rinne tyrimo pokyčiai—kaulinis laidumas yra geresnis nei orinis laidumas.
• Weber tyrimas— garsas lateralizuojamas pažeistoje pusėje ( kamertonas girdimas garsiau pažeistoje ausyje )
B. Neurosensorinis prikurtimas
• Normalus Rinne testas— orinis laidumas yra geresnis nei kaulinis laidumas
• Weber tyrimas — garsas yra lateralizuojamas nepažeistoje pusėje.
2. Audiograma – vienas iš svarbiausių tyrimų. Neurosensoriniam prikurtimui yra būdinga tai, kad audiogramoje tiek kaulinio, tiek orinio laidumo kreivės leidžiasi žemyn. Pirmiausia yra pažeidžiamas aukštų tonų suvokimas.
Taip pat diferentiškai diagnozuojant atliekama timpanometrija su akustiniu refleksu.
3. Galvos smegenų kamieno klausos sukeltų potencialų tyrimas su otoakustine emisija. Šis tyrimas papildomai informuoja apie klausos nervo ir sraigės funkciją. Šie tyrimai plačiausiai yra naudojami diagnozuojant vaikų klausos pažeidimus.
4. Branduolinio magnetinio rezonanso tyrimas. Esant vienpusiam neurosensoriniam prikurtimui atliekama branduolinio magnetinio rezonaso tyrimas, siekinat atmesti klausos nervo neurinomą.
ENG, ANA ir RF tyrimai tikslingi įtarus autoimuninę prikurtimo prigimtį. Įtarus įgimtą klausos pažeidimą, siunčiama konsultuotis genetinei konsultacijai.
Gydymo principai
Sieros kamštį geriausia šalinti kelias dienas atliekant plovimus su karbamido peroksidu ( pvz.: Debrox) arba trietanolaminu (pvz. Cerumenex).
A. Laidumo sutrikimų gydymo principai
1. Pirmiausia yra šalinama ligos priežastis.
2. Jeigu yra lėtinio ausies uždegimo reiškiniai – gali būti reikalingas chirurginis gydymas ( vidurinės ausies rekonstrukcija, stapedektomija esant otosklerozei).
3. Pritaikomas klausos aparatas
B.Neurosensorinio prikurtimo gydymo principai
1. Pirmiausia šalinama ligos priežastis
2. Pritaikomas klausos aparatas
3. Kochleariniai implantai—paverčia garsą į elektrinį virpesį, stimuliuoja VIII galvinį nervą.
Laikoma, jog stabilaus lėtinio neurosensorinio prikurtimo (NSP) gydymas nėra veiksmingas, todėl kartu yra ir netikslingas. Jei abiejų ausų klausa jau yra labai pažeista, rekomenduotina klausos reabilitacija klausos aparatais.
Jeigu NSP stabiliai progresuoja, yra svarbu nustatyti kas jį sukelia ir šią priežastį šalinti ( triukšmas, dislipidemija). Kai labgai vargina ūžesys, gali pagelbėti refleksoterapija, psichoterapija.
Jeigu NSP atsirado staiga, būtinas skubus ligonio ištyrimas ligoninės sąlygomis. Gydoma ligos priežastis. Gali būti taikomas priešuždegiminis gydymas – skiriami gliukokortikoidai (prednizolonas), taip pat kraujagysles plečiantys vaistai (pav.: pentoksifilinas, nicergolinas). Betahistinas gerina vidinės ausies mikrocirkuliaciją ir mažina galvos svaigimą.
Jei prikurtimo priežastis virusinė- gali būti skiriamas antivirusinis gydymas (pvz.:acikloviras).
Karbogeno inhaliacijos gerina sraigės mikrocirkuliaciją, hiperbarinė oksigenacija didina deguonies parcialinį slėgį perilimfoje. Papildomai gali būti skiriama ir B grupės vitaminų, antioksidantų.