Atrofinis vaginitas

Atrofinis vaginitas
Kas yra atrofinis vaginitas?

Atrofinis vaginitas yra fiziologinių pokyčių  vykstančių menopauzės metu sukelti  makšties pokyčiai. Vienintelė atrofinio vaginito atsiradimo priežastis yra absoliuti natūralios ar dirbtinės kilmės hipoestrogenija.Yra skiriamos s dvi atrofinio vaginito formos: menopauzinis atrofinis vaginitas ir  atrofinis vaginitas reprodukciniame amžiuje, kurį sukelia dirbtinė menopauzė. Liga dažniausiai išsivysto jau praėjus keleriems metams po menopauzės atsiradimo.

Kaip vystosi atrofinis vaginitas?

Makšties epitelį veikia ir jo pokyčius sukelia hormonai estrogenai. Paprastai nuo jų priklauso ir makšties mikrofloros sudėtis. Klimakterinio laikotarpio metu, kiaušidės palaipsniui išskiria mažiau estrogenų. Jų gamyba  visiškai išnyksta per keletą metų po nuolatinio menopauzės atsiradimo. Tada pradeda vystytis makšties epitelio atrofija, jis išsausėja, nyksta jo elastingumas ir gebėjimas kovoti su uždegimu. Makštyje sumažėja laktobacilų dėl sumažėjusio glikogeno kiekio. Pakinta ir makšties pH. Dėl to nyksta normali makšties mikroflora ir neretai didėja oportunistinių mikroorganizmų kiekis, kinta vietinis imunitetas, dažniau vystosi uždegimai.

Ligos požymiai ir simptomai

Būdingi nusiskundimai

  • makšties ir lytinių organų sausumas, niežėjimas
  • deginimo pojūtis makštyje;
  • dispareunija (skausmingi lytiniai santykiai);
  • retais atvejais gali būti stebimas tepimas kraujingomis išskyromis iš makšties, tačiau jo dažniausia priežastis yra paviršinių kraujagyslių trūkinėjimas, dėl ko jis nėra labai pavojingas.

Neretai taip pat būna skundžiamasi padažnėjusiu šlapinimusi, šlapinantis jaučiamas skausmingumas, naktį dažniau keliamasi  į tualetą, sunkiau nulaikyti šlapimą.

Taip pat vystos makšties ir vulvos uždegiminiai pokyčiai, gali atsirasti leukoplakija ir kraurozė. Nemalonu yra tai, kad vulvovaginitai sunkiai pasiduota prieuždegiminiam gydymui.

Ligai būdinga tai, kad ji nuolat kartojasi.  Tačiau atrofinio vaginito simptomatika  atsiranda ne  visoms moterims. Susirgimo tikimybė didėja su amžiumi – kuo daugiau laiko praėjo nuo menopauzės pradžios, tuo didesnė  atrofinio makšties  uždegimo rizika.

Yra ir kita atrofinio vaginito forma, kuri nėra susijusi su natūraliais organizmo pokyčiais menopauzės metu, bet yra sukelta dirbtinės menopauzės. Po abiejų kiaušidžių pašalinimo vystosi estrogenų trūkumas, dėl kurio pasireiškia makšties pokyčiai. Atroginio vaginitas gali vystytis ir dėl hipoestrogenijos epizodų, kurie būna:

  • po stiprių psichologinių ir emocinių sukrėtimų
  • esant sunkioms hormoninėms disfunkcinėms būklėms kai sumažėja estrogenų kiekis
  • esant endokrininiams susirgimams

Tačiau šiuo atveju  pažeidimai dažnai yra grįžtami ir laikini. Paprastai toks vaginitas nėra susijęs su ryškia makšties audinių atrofija ir pašalinamas iškart, kai atkuriama įprasta kiaušidžių funkcija.

Diagnostikos principai

Įvertinami pacientės nusiskundimai ir ligos klinika.
Atliekama makšties apžiūra ir bimanualinis tyrimas.
Imami makšties tepinėliai bei atliekamas pasėlis.
Esant reikalui gali būti atliekama išplėstinė kolposkopija. Tyrimo metu galima įvertinti atrofijos laipsnį ir įvertinti uždegiminių pokyčių laipsnį.

Tiriant makštį objektyviai, yra nustatomas gleivinės balkšvumas ir sausumas. Makšties gleivinė  apžiūros metu yra blyški, matomos permatomos  kraujagyslės, gali būti vietinių kraujuojančių židinių. Prisiliečiant instrumentais, kai kurios atrofinio epitelio sritys gali šiek tiek kraujuoti, o pats egzaminas dažnai yra skausmingas.

Taip pat gali būti nustatomas laktobacilų kiekio sumažėjimas ir pH pakitimai, kurie sukuria palankias  oportunistinei mikroflorai išsivystyti. Be togali būti nustatomi ir vietiniai uždegimo požymiai.

Esant infekcinės kilmės makšties uždegimui, gleivinėje  yra stebima lokali hiperemija, o makštyje yra vandeningų gleivių, gali būti ir leukorėja. Paprastai makšties išskyrose yrarandama  leukocitų , eritrocitų ir patogeninių mikroorganizmų.

Gydymo principai

Pagrindinis taikomas gydymas yra hormonų preparatais, siekiant atstatyti hormonų trūkumą.  Dažniausiai yra  gydoma vietinio poveikio estrogenų preparatais (iki 3 mėn.) ar kitais pakeičiamaisiais hormonais. Jei kraujingų išskyrų nustatoma pomenopauzinio amžiaus pacientei, ji turi būti siunčiama pas  gydytoją specialistą, kad šis išsamiau įvertintų moters būklę.Laiku pradėtas tinkamas gydymas estrogenais padeda atstatyti makšties epitelį ir pašalinti neigiamą simptomatiką.

Vietinis  gydymas yra atliekamas naudojant makšties žvakutes arba kremus, kurių sudėtyje yra estrogenų. Gali būti skiriami Ovestinas, Elvagilis, Estrokardas ir pan.. Jų pagrindinė veiklioji medžiaga yra estrogenas estriolis.

Gali būti skiriami ir sisteminiai hormoniniai vaistai (Ovestinas, Gynodian Depot, Climonorrm ir pan.). Sisteminio vaisto  Tibolono (Livial, Ledibon) sudėtyje yra gestagenų (būtent sintetinio progesterono).

Atrofinio vaginito gydymui gali būti naudojami ir augalinės kilmės preparatai  arba homeopatiniai vaistai-Climadinone, Climacoplane ir panašiai.

Atrofinio vaginito gydymui nėra standartinių gydymo schemų ir  kiekviena pacientė yra gydoma individualiai. Gydymo efektyvumas yra vertinamas laboratoriniais tyrimais. Tinkamo gydymo atveju yra nustatomas normalus  pH ir pagerėję kolposkopinis ir citologinis vaizdas.

Paprastai atrofinio vaginito simptomatika išnyksta praėjus 1-3 mėnesiams po gydymo pradžios, bet siekiant išvengti ligos pasikartojimo, vaistai vartojami ilgiau.

Hormoninio gydymo principai vyresniame amžiuje

Stengtis naudoti tik natūralios kilmės estrogenus
Stengtis naudotis tik minimalias hormonų dozes atitinkančias amžių
Pirmenybę teikti gydymui vietinio poveikio preparatais
Stengtis gydymą pradėti kuo anksčiau nuo mėnesinių išnykimo

Prieš pradedant gydymą hormoniniais preparatais būtina atmesti

Bet kokio onkologinion susirgimo galimybę
Inkstų ir kepenų susirgimus
Kraujavimą iš gimdos
Kraujo krešėjimo sutrikimus
Varikozinių venų susirgimų komplikacijas

 

 

Komplikacijos ir gretutiniai susirgimai

Makšties cistos

Makšties cistos gali susiformuoti iš mezonefrinių latakų liekanų ( dažniau būna priekiniame šoniniame makšties paviršiuje) arba po operacijos ar epiziotomijos ( dažniau būna apatiniame užpakalinio makšties paviršiaus trečdalyje). Paprastai makšties cistos yra negydomos. Bet jeigu jos sukelia nemalonius simptomus ar yra labai didelės, pacientė turi būti siunčiama pas akušerį ginekologą būklės įvertinti bei skirti reikiamą gydymą (neretai minėtu atveju cistos šalinamos).

Gerybiniai makšties navikai

Didžiausią jų dalį sudaro gerybinės lejomiomos ar fibromiomos, kurios yra šalinamos chirurginiu būdu.

Makšties intraepiteliė neoplazija

Makšties intraepitelinė neoplazija (VAIN) dažniausiai yra daugiažidininė ir aptinkama viršutiniame makšties trečdalyje. Tarp VAIN ir CIN yra glaudus ryšys . VAIN gali būti besimptomė arba sukelti tepliojimą kraujingomis išskyromis po lytinio akto, patologines išskyras iš makšties. Nustačius VAIN, atliekama abliacija.

Daugiau skaitykite

  • Hemospermija Hemospermija arba hematospermija yra kraujo buvimas […]
  • Erekcijos sutrikimai Erekcijos sutrikimai kitaip dar gali būti vadinami impotencija ar erektiline […]
  • Uretritas Uretritas yra  šlaplės uždegimas. Uretrito sukėlėjai gali būti įvairūs […]
  • Fimozė Fimoze yra vadinama tokia būklė, kai dėl labai siauros apyvarpės angos, apyvarpę […]
  • Adenomiozė Adenomioze yra vadinamas ektopinė gimdos epitelio (endometriumo) gerybinė […]
  • Vyrų nevaisingumas – tyrimo planas Seksualinė ir reprodukcinė anamnezė - įvertinama kiek laiko trunka […]
Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *