Barkūnas geltonžiedis

Barkūnas geltonžiedis ir jo gydomosios savybės

 

Augalas – Geltonžiedis barkūnas

Lotyniškas pavadinimas – Melilotus officinalis

Sinonimai –jondobilis,maliotas, maliatas, melota, meililotas,Casse Lunettes, Common Melilot, Couronne Royale, Field Melilot, Hart’s Tree, Hay Flower, Herbe aux Puces, King’s Clover, Luzerne Bâtarde, Melilot, Mélilot, Mélilot des Champs, Mélilot Commun, Mélilot Jaune, Mélilot Officinal, Mélilot Vulgaire, Meliloti Herba, Meliloto, Melilotus, Melilotus altissimus, Melilotus arvensis, Melilotus macrorrhizus, Melilotus officinalis, Melilotus vulgaris, Corona regis, Pratelle, Sweet Lucerne, Sweet Melilot, Tall Melilot, Thé de Jardin, Trébol  Trifolium macrorrhizum, Trifolium officinale, Wild Laburnum, Yellow Melilot, Yellow Sweet Clover, King’s crown, Honey lotus,

Šeima –  Pupinių (Fabaceae)

Augalo aprašymas

Geltožiedis barkūnas yra dvimetis žolinis augalas, išaugantis iki 30–90 centimetrų aukščio . Jo šaknis yra liemeninė, šakota, balsva, o stiebas – vienas arba jų keletas, kylantis arba stačias, stipriai šakotas. Stiebo viršutinė dalis yra plaukuota ir briaunuota. Žydi barkūnai geltonais, į ilgas kekes susitelkusiais ir medumi kvepiančiais žiedais, kurios yra išsidėsčiusios lapų pažastyse. Geltonžiedžio barkūno sėklos yra žalsvai geltonos spalvos. 1000 barkūno sėklų sveria 2 gramus. Žydi barkūnai visą vasarą, o jo sėklos subręsta rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
Geltonžiedis barkūnas mėgsta augti molio ir priemolio dirvose, palaukėse, dobilienose, pakelėse, dykvietėse ant ežių bei geležinkelio pylimų. Geriau šis augalas auga neutralesnėje ir sunkesnėje dirvoje. Smėlynuose barkūnai auga retai, tačiau yra atsparūs sausrai.

Geltonžiedžiai barkūnai išoriškai panašūs į baltažiedžius barkūnus. Abiejų rūšių barkūnai sudėtimi ir savybėmis labai panašūs, todėl neretai pakeičiami vieni kitais. Lietuvoje geltonžiedžiai barkūnai apyrečiai, o baltažiedžiai paplitę beveik visur ir yra gana dažni augalai.

Naudojamos augalo dalys

Vaistams gaminti yra renkama  antžeminė augalo dalis, o  kiek rečiau – jų šaknys. Dažniausiai geltonžiedžių barkūnų lapai, žiedai, jaunos ankštys ir subrendusios jų sėklos yra naudojami kaip prieskoniai. Maisto patiekalams ir gėrimams jie suteikia malonų, truputį vanilę primenantį kvapą. Kartais taip pat maistui yra vartojamos  ir keptos arba virtos augalo šaknys, troškinti arba virti jauni ūgliai ir lapai.

Lietuvoje dar XX a. pirmojoje pusėje geltonžiedžių ir baltažiedžių barkūnų lapai būdavo naudojami namuose išaugintam tabakui kvėpinti. Fermentuotuose lapuose susidaro nuodas dikumarolis, kuris gali būti naudojamas žiurkių ir pelių nuodams gaminti. Džiovintų, stiprų kumarino kvapą skleidžiančių barkūnų šakelių taip pat dėdavo į skrynias ir spintas, kad atbaidytų kandis ir kitus vabzdžius. Užsienyje augalas plačiai naudotas sūrių, alaus, kvepalų gamyboje.
Geltonžiedžio barkūno žiedynai ir jų šakelės paprastai yra pjaunami liepos -rugpjūčio mėnesį, ir džiovinami pavėsyje. Džiovintus barkūnų lapus būtina tinkamai saugoti, kad neįsiveistų pelėsiai Sėklas yra patariama rinkti  kai sėklos sunoksta apatinėje augalo dalyje ir nelaukti kol jos sunoks viršutinėje dalyje, nes jos labai lengvai nubyra.

Literatūroje nurodoma, kad džiovinti barkūnų lapai būna nuodingi, nors švieži lapai yra valgomi. Iš tikrųjų yra pavojingi netinkamai išdžiovinti ir laikomi barkūnai, kai juos apninka pelėsiai. Dėl to barkūnuose esantys kumarinai virsta žmonių ir kitų gyvūnų sveikatai kenksmingu, smarkiai kraujo krešėjimą slopinančiu dikumaroliu.

Vaistams gaminti barkūną patariama rinkti birželio–rugpjūčio mėnesiais. Augalas turi būti džiovinamas plačiai paskleidus itin gerai vėdinamoje patalpoje (gali būti džiovinamas lauke arba specialiai tam skirtoje džiovykloje) . Džiovinimo temperatūra jokiu būdu  neturėtų viršyti 40 laipsnių Celsijaus. Tinkamai sudžiovinta žolė turi būti nemalonaus, kartoko skonio,  šviežio, kiek apvytusio šieno kvapo. Sudžiovintą barkūną rekomenduojama sutrinti ir persijoti per sietelį. Džiovinta žolė  gali būti tinkama vartojimui  2 metus. Kadangi barkūnas turi nuodingos medžiagos kumarino, džiovinant augalą būtina laikytis griežtų džiovinimo instrukcijų.

Veikliosios medžiagos

Geltonžiedis barkūnas Europiečiams pažįstamas nuo gilios senovės. Geltonžiedžiame barkūne yra  jam specifinį kvapą suteikiančios kristalinės medžiagos kumarino, kumarininės rūgšties, melilotino, melilotozido, melilotinės rūgšties,  nitratų, purino darinių. Šie dariniai slopina trombų susidarymą. Sėklose yra baltymų, krakmolo, riebalinio aliejaus. Kumarinas jame susidaro tik augalui gerai išdžiūvus. Žydėjimo metu kumarino daugiausiai yra šio augalo žieduose, o mažiau lapuose ir stiebuose. Geltonžiedžio barkūno žolėje taip pat yra baltymų bei įvairių riebalų.

Naudojimas medicinoje

Džiovinta geltonžiedžio barkūno antžeminė dalis yra naudojama kulinarijoje kaip aromatinė medžiaga, taip pat pasižymi atsikosėjimą lengvinančiu, spazmus atpalaiduojančiu, virškinimą gerinančiu, uždegimą mažinančiu, odą minkštinančiu, bei antibiotiniu poveikiu.  Senovėje jis buvo naudotas gan plačiai- ypač esant vidurių pūtimui, bronchitams, žaizdų ir akių plovimams, bei pūlingų odos susirgimų gydymui. Geltonžiedžio barkūno veikliosios medžiagos- (kumarinai) plečia kraujagysles, ramina nervų sistemą, lengvina atsikosėjimą. Šio augalo preparatai gali būti naudojami raminamiesiems kompresams, žaliajam trauklapiui gaminti.  Žolės nuoviru liaudies medicinoje gydytos  votiy, pieno liaukų ir ausų uždegimai bei sumušimai. Jo preparatai  taip pat buvo vartojami tada, kai kyla trombozės grėsmė. Išoriškai barkūno nuoviras taip pat gali būti naudojamas reumato sukeltam skausmui malšinti, nuo sąnarių patinimų ir kraujosruvų. Distiliuotas žiedynų nuoviras naudojamas akių plovimams.

Barkūno sėklos tebenaudojamos Gryuere sūrio gamyboje, taip pat dedamos į alų ir tabaką.Jo gali būti dedama į triušienos ir žuvies patiekalus. Centrinės Europos šalyse geltonžiedžiais barkūnais neretai yra gardinamos sriubos, kompotai, daržovių salotos ir padažai. Geltonžiedžio barkūno nuoviru patariama nuplikyti rauginamų agurkų ir pomidorų statines. Geltonžiedžio barkūno lapais aromatizuojamas alus bei įvairūs užpilai.
Kaukaze vietiniai gyventojai valgo ir geltonžiedžio barkūno šaknis. Barkūnai  naudojami ir kosmetikoje- jie dedami į kvepalus ir muilą – nes jiems suteikia šieno kvapą. Jie yra puiki kandžius ir kitus naminius vabzdžius atbaidanti priemonė.

Geltonžiedis barkūnas yra vienas iš medingiausių augalų.iš 1 hektaro geltonžiedžių barkūnų pievos bitės gali surinkti  iki 500–700 kilogramų medaus. Geltonžiedžiai barkūnai taip pat yra naudojami kaip geras pašaras gyvuliams, be to jie yra puiki trąša dirvožemiui.

Pašalinis geltonžiedžio barkūno poveikis

Vartojamas didelėmis dozėmis barkūnas sukelia vėmimą.

Gydytis geltonžiedžiu barkūnu reikia atsargiai, nes dėl pernelyg ilgo gydymosi gali skaudėti bei svaigti galva, sutrikti miegas ir netgi ištikti parlayžius.

Geltonžiedžio sąveika su kitais vaistais

Geltonžiedžio barkūno preparatai gali sąveikauti su kepenų veiklą apsunkinančiais preparatais, taip pat su kraujo krešėjimą reguliuojančiais preparatais.

Kada geltonžiedžio barkūno preparatų vartoti negalima

Geltonžiedžio barkūno nerekomenduojama naudoti asmenims, turintiems krešėjimo sistemos sutrikimų arba vartojantiems krešėjimą slopinančius vaistus.

Geltonžiedžio barkūno preparatus patartina nutraukti 2 savaites prieš numatomą chirurginę operaciją ir 2 savaites po jos.

Geltonojo barkūno preparatų taip pat nevertėtų vartoti be gydytojo priežiūros jeigu sergama kepenų ligomis.

Kadangi augalas yra mažai tyrinėtas, jo preparatų nerekomenduojama vartoti nėščioms ir maitinančioms krūtimi moterims.

Liaudiški receptai su geltonžiedžiais barkūnais

Geltonžiedžiai barkūnai galvos skausmams malšinti

2 arbatinius šaukštelius geltonžiedžio barkūno žolės užpilti 500 mililitrų šalto virinto vandens, uždarame inde leisti nusistovėti 6–8 valandas, po to antpilą nukošti.
Sergantiems dusuliu, lėtiniu bronchitu, nemiga, migrena bei hipertonija patariama šio antpilo  yra patariama gerti po 100 mililitrų 2 ar 3 kartus per dieną.

Geltonžiedžiai barkūnai žaizdų plovimams

2 valgomuosius šaukštus geltonojo barkūno žolės užpilti  500 mililitrų vandens,  užkaisti ant ugnies  (tačiau neužvirti)  ir pakaitinti 10 minučių, po to šį antpilą nukošti. Šį antpilą galima naudoti gydomosioms vonioms bei kompresams- gydyti odos pūliniams, plauti žaizdas,  bei reumatinį poliartritą.

Ant pūlinių bei ilgai negyjančių odos žaizdų patariama uždėti susmulkintų geltonžiedžio barkūno lapų.

Geltonžiedžių barkūnų užpilas

Stiklinę verdančio vandens reiia  užpilti  ant 2 valgomųjų šaukštų džiovintų barkūnų, viską uždengti ir pakaitinti 15 min. Po to šį nuovirą nuimti nuo ugnies ir palikti pritraukti 45 min.. Po to viską nukošti.

Į užpilą įpilti dar vieną stiklinę virinto vandens. Tokį užpilą reikėtų vartoti porą kartų per dieną po pusę stiklinės. Jame galima mirkyti ir kompresus. Jais gydyti sumuštas vietas, votis, furunkulus.

Daugiau skaitykite

Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *