Hemoglobinas

Tyrimo pavadinimas- Hemoglobinas (Hb, Hgb)
Tyrimo reikšmė

Hemoglobinas yra sudėtinis baltymas: viena jo dalis yra hemas, kuriame yra su protoporfirinu susijungusi geležis. Kita šio sudėtinio baltymo dalis yra baltymas globinas. Žinant hemoglobino kiekį , galima spręsti apie tai kaip gerai kraujas perneša deguonį. Tiek padidėjęs tiek sumažėjęs hemoglobino kiekis gali būti rimtos ligos požymis ir parodo, kad raudonieji kraujo kūneliai negali gerai atlikti savo funkcijų- tai yra pernešti deguonį į ląsteles. Paprastai hemoglobino tyrimai yra atliekami siekiant išsiaiškinti ar nėra anemijos arba eritrocitozės. Kai paciento hidratacinė būklė yra normali, hemoglobino kiekis turi atitikti 1/3 hematokrito vertės. Kai hemoglobino koncentracija yra sumažėjus,  būtina įvertinti eritrocitų indeksus. Pats tiksliausiais tyrimas šiuo atveju yra eritrocitų indeksas – MCV. Kartais MCV gali būti padidėjęs, net jei hemoglobino vertė yra normali. Pavyzdžiui esant kepenų susirgimams, hemoglobino kiekis yra normalus, tačiau MCV vertė yra padidėjusi.

Hemoglobino sintezę skatina hormonas testosteronas  Todėl vaisingo amžiaus vyrų hemoglobino vertė yra didesnė nei moterų.

Hemoglobino, hematokrito bei eritrocitų skaičiaus  rodikliai įtakoja ENG vertes.  Kuo didesnė ligonio hemoglobino koncentracija, tuo mažesnis  yra jo  ENG, nustatomas iš to paties kraujo.

Jeigu nustatoma HGB koncentracija yra 18,0g/l ar 20,0g/l (tokie Hgb kiekie stebimi sergant plaučių ar inkstų ligomis), net ir didelis uždegimas  paprastai nesukelia  jokio ENG padidėjimo (ENG bus 1–2mm/val.).

Galioja ir atvirkščia taisyklė – esant žemam hemoglobino kiekiui, bus stebimas ENGpadidėjimas, netgi nesant jokių uždegimo požymių.

Perpilant kraują paprastai yra vadovaujamasi hemglobino ir hematokrito rodikliais.

 Amerikos Anesteziologų Draugija 2006 metais pateikė šias kraujo perpylimo rekomendacijas 

  • Hematokrito ir hemoglobino  rodikliai turi būti nustatomi  aiškinantis ar nėra indikacijų kraujo perpylimui.
  • Hematokrito ir hemoglobin kiekis turi būti nustatomas, kai įtariamas rimtas kraujo praradimas arba esant bet kokiam vidinių organų išemijos požymiui.
  • Eritrocitų masė turėtų būti perpilama kai yra nustatoma žema hemoglobino koncentracija, t.y. jeigu jaunam asmeniui hemoglobino  vertė yra mažesnė nei 6 g/dl, ypač jeigu anemija išsivystė ūmiai.
  • Eritrocitų masės paprastai nereikia perpilti, jeigu hemoglobin koncentracija yra didesnė nei 10g/dl.
  • Tačiau jeigu įtariamas kraujo praradimas, ši indikacija gali būti pakeista. Spręsti ar būtinas eritrocitų masės perpylimas būtina atsižvelgti į pereinamąsias hemoglobino vertes ( tarp 6 ir 10 g/dl) ir organų išemijos indikacijas, galimą  arba esamą kraujo praradimą (prarasto kraujo kiekį ir kraujavimo intensyvumą),  paciento kraujgayslinio  sksyčio tūrio būklę ir paciento rizikos faktorius leidžiančius spręsti apie komplikacijų dėl nepakankamo aprūpinimo deguonimi išsisvystymą.

 Ligoniui, sveriančiam 70 kg, perpylus 300ml kraujo, jo hemoglobino kiekis padidėja apytikriai 1–2g/dl. Taip po kraujo perpylimo ENG rodiklis gali priartėti prie normalaus. 

Verta žinoti

  • Hemoglobino kiekis paprastai nustatomas kartu atliekant hematokrito tyrimą.
  • Hemoglobino ir hematokrito tyrimai atliekami kelis kartus iš eilės padeda įvertinti prarasto kraujo kiekį arba atsaką į taikomą anemijos gydymą.
  • Sergant plaučių ligomis, deguonies pernešimo į ląsteles funkcija yra sutrikusi, dėl ko didėja ir hematokrito ir hemoglobino rodiklai. Jie rodo, kad organizmas stengiasi kompensuoti deguonies kiekio sumažėjimą gamindamas daugiau deguonį transportuojančių ląstelių.
  • Staiga praradus daug kraujo ( esant kraujavimui iš virškinamojo trakto arba po traumos), bus nustatomas sumažėjęs hemoglobino kiekis, tačiau hematokrito rodiklis bus normalus, nes su eritrocitais bus prarandama ir kraujo plazma.
  • Įvykis hemolizei, tai yra yrant eritrocitams, hemoglobiną suriša haptoglobinas. Todėl esant hemolizės situacijai, laisvo haptoglobino kiekis  sumažėja – jis būna surištas dėl padidėjusio hemoglobino kiekio kraujyje. Haptoglobino koncentracijos sumažėjimas yra diagnostinis hemolizinės anemijos rodiklis. Jeigu hemoglobinas nėra surišamas su haptoglobinu, jis yra šalinamas per inkstus. Pagrindinis hemoglobino nustatymo metodas yra cianmethemoglobininis (Sali metodas šiuo atveju yra visiškai  netikslus ir neturi būti taikytinas).
  • Hemoglobino (taip pat  ir hematokrito bei eritrocitų skaičiaus) rodikliai daro įtakoja ENG rodiklį. Kuo didesnė bus hemoglobino koncentracija, tuo mažesnis bus paciento ENG.
  • Sergant inkstų kilmės anemijomis jos vystosi dėl sumažejusio eritropoetino išskyrimo ir nepakankamos eritrocitų gamybos. Šios anemijos yra hipoplastinės.

Norma

 Moterys  : 12–16 (12.3- 15.3) g/dl (7.4–9.9 mmol/l SI vienetai)

 Vyrai : 13–18 (14- 17.5)g/dl (8.1–11.2 mmol/l SI vienetai

 Nėštumas : Padidėjęs (dėl praskiedimo)

 Vyresniame amžiuje : Šie tiek sumažėjęs

 Naujagimiai : Padidėjęs

 Vaikai 

  • 1–3 dienos po gimimo 15,2–23,5g/dl
  • 1 sav. 15,0–24,0g/dl
  • 2–3 sav. 12,7–18,7g/dl
  • 1 mėn. 10,3–17,9g/dl
  • 2 mėn. 9,2–15,0g/dl
  • 3–6 mėn. 10,1–12,9g/dl
  • 7–24 mėn. 10,8–12,8g/dl
  • 3–6 metų 11,1–14,3g/dl
  • 7–12 metų 11,9–14,7g/dl

Pasiruošimas tyrimui

Specialus pasiruošimas nereikalingas, badauti nereikia.

Tyrimo atlikimo tvarka

Tyrimas gali būti atliekamas 2 būdais- tiriant kapiliarinį kraują iš piršto arba kulno.

  • Tiriant kapiliarinį kraują,- pirmas kraujo lašas yra nerenkamas. Renkama 0.5 ml kraujo į kapiliarinį vamzdelį. Negalima spausti aplinkinių audinių, nes dėl audinių skysčio išsiskyrimo tyrimo rezultatai gali būti netikslūs.
  • Tiriant veninį kraują imama 5 ml kraujo į levandos spalvos dangteliu užsukamą mėgintuvėlį.
Tyrimo rezultatų vertinimas

 1.Padidėjęs hemoglobino kiekis nustatomas kai yra šios būklės ir susirgimai 

  • Nudegimai
  • Širdies ir kraujagyslių susirgimai
  • Lėtinės plaučių ligos
  • Įgimta širdies yda
  • Kušingo liga
  • Dehidratacija (hemokoncentracija)
  • Eritrocitozė
  • Kepenų vėžys
  • Tikroji policitemija
  • Inkstų cista
  • Antrinė policitemija
  • Šokas

 2.Sumažėjęs hemoglobino kiekis nustatomas kai yra šios būklės ir susirgimai 

  • Adisono liga
  • Anemija
  • Kaulų čiulpų slopinimas
  • Lėtinė infekcija
  • Kepenų cirozė
  • Kraujavimas
  • Hodžkino liga
  • Hipotireozė
  • Leukemija
  • Limfoma
  • Mitybos nepakankamumas
  • Daugybinė mielominė liga
  • Hiperhidratacija (hemodiliucija)
  • Nėštumas
  • Dirbtiniai širdies vožtuvai
  • Inkstų liga
  • Reumatinė karštinė
  • Poūmis bakterinis endokarditas
  • Sisteminė raudonoji vilkligė
  • Vitaminų trūkumas (B6, B12, Folinės rūgšties)

Tyrimą  įtakojantys veiksniai
  • Jeigu imant kraują timpa buvo užveržta ilgiau kaip 1 minutę, tyrimo rezultatai bus netikslūs dėl hemokoncentracijos
  • Tyrimo rezultatai gali būti klaidingai padidėję esant lipemijai bei leukocitozei
  • Gyvenančių dideliame aukštyje asmenų hemoglobino kiekis yra padidėjęs
  • Rūkančių asmenų hemoglobino kiekis yra padidėjęs
  • Įvykus kraujo mėginio hemolizei, tyrimo rezultatai bus netikslūs

 Vartojant šiuos vaistus, bus nustatomas padidėjęs hemoglobino kiekis 

  • Gentamicinas
  • Metildopa

 Vartojant šiuos vaistus, bus nustatomas sumažėjęs hemoglobino kiekis 

  • Antibiotikai
  • Antineoplastiniai vaistai
  • Aprezolinas
  • Aspirinas
  • Indometacinas
  • MAO inhibitoriai
  • Primakinas
  • Rifampinas
  • Sulfonamidai
Kontraindikacijos tyrimui : Nėra