Endometriozė

Endometriozė

Endometriozė – yra toks  susirgimas,  kai ektopinis  gimdos audinys atsiranda ir veša už gimdos ertmės ribų. Dažniausiai šis audinys aptinkamas mažajame dubenyje ir kiaušidėse. Šis audinis reaguoja į moteriškuosius lytinius hormonus, todėl jis veša, pasireiškia kraujavimaiir sąaugos. Paprastai endometriozė yra diagnozuojama jau praėjus apie 10 metų nuo susirgimo pradžios.  Tai antras pagal dažnumą ginekologinis susirgimas. Endometrioze serga apie 10%  visų vaisingo amžiaus moterų  (kai kurių autorių duomenimis ja serga  net iki 40% moterų ). Liga gali i pradėti reikštis jau paauglystėje ir varginti iki pat menopauzės. Didžiausias sergamumas yra  sulaukus 25-35 metų amžiaus ( kiek rečiau serga jaunesnės negu 20 m. ir moterys postmenopauzės laikotarpiu). 20-40% atvejų endometriozė diagnozuojama tik  tiriant nevaisingumo priežastis. Endometriozė yra lėtinė, dažnai progresuojanti liga, kurios simptomai linkę atsinaujinti, todėl šiai ligai yra reikalingas nuolatinis gydymas. Geriausių gydymo rezultatų pasiekiama, kai liga diagnozuojama anksti. Kiekviena pacientė turi būti gydoma individualiai,paisoma pacientės nuomonės parenkant diagnostikos ir gydymo metodus. Nėštumas palengvina sergančiųjų būklę, tačiau po gimdymo būklė gali vėl pablogėti.

Nustatyta, jog  sergamumas endometrioze nepriklauso nuo moters etninės ar socialinės ekonominės padėties. Šis susirgimas  bet visada pablogina moters  gyvenimo kokybę, mažina moters darbingumą.

Endometriozės etiologija ir patogenezė

Kodėl sergama endometrioze iki šiol nėra pilnai aišku, tačiau yra kelios šios ligos vystymosi teorijos:

  • Retrogradinė kraujo tekėjimo kryptis menstruacijų metu (Sampsono teorija). Manoma, jog endometriumo ląstelės, kad dėl įvairių priežasčių dalis per mėnesines atsisluoksniuojančių gimdos gleivinės ląstelių iš gimdos ertmės su krauju per kiaušintakius patenka į pilvo ertmę ir implantuojasi kiaušintakiuose, gimdos raiščiuose, pilvaplėvėje, ant plonųjų ir storųjų žarnų. Šios pakitusios gimdos gleivinės ląstelės gali krauju ir limfa plisti į gretimus ir tolimus audinius ir organus. Tai paaiškintų  endometriozės atsiradimą atokiose vietose: inkstuose, bamboje, pooperaciniuose randuose, stuburo kanale, bronchuose, plaučiuose ir kitur. Daugelis medikų laiko šią teoriją teisingiausia, nes dažniausiai endometrioze yra susergama  po įvairių ginekologinių operacijų, nėštumų nutraukimų, gimdos ertmės abrazijų, kai yra pažeidžiamas gimdos gleivinės vientisumas. Tuomet gimdos gleivinės fragmentai patenka į pažeistus gretimus auginius, prigyja ir pradeda vešėti.
  • Kita − embrioninė teorija, teigia, kad endometriozė atsiranda dėl įvairių pokyčių embrioniniu vystymosi laikotarpiu. Šią teoriją pagrindžia tai, kad endomtrioze dažniau suserga moterys, kurioms yra lytinių, šlapimą išskiriančių organų ir žarnyno sklaidos trūkumų.
  • Trečioji − metaplazinė (Meyerio) teorija − teigia, kad endometriozė atsiranda tuomet, kai pilvaplėvės mezotelinės ląstelės ir kiti audiniai veikiami estrogenų, bei uždegimo metu susidarančių medžiagų prostaglandinų, mechaninių traumų, virsta audiniais, panašiais į gimdos gleivinę. Ši teorija grindžiama tuo,  kad endometrioze suserga ir vyrai, ilgą laiką gydyti moteriškais hormonais nuo prostatos vėžio.
Endometriozės simptomai ir klinika

Endometriozės simptimai yra nespecifiniai. Į pacientės nusiskundimus neretai tiesiog nekreipiama dėmesio,  todėl ligos diagnostika yra  suvėlinama net  keleriais metais.

Endometriozei būdingi šie nusiskundimai

  • Maudžiantis skausmas pilvo apačioje
  • Nereguliarios mėnesinės
  • Labai skausmingos mėnesinės
  • Skausmingi lytiniai santykiai
  • Mažojo dubens skausmai
  • Tirštos, „šokoladinės” išskyros kelias dienas prieš mėnesines ir po jų
  • Gausios mėnesinės
  • Nevaisingumas
  • Skausmingas tuštinimasis mėnesinių metu
  • Skausmingas šlapinimasis su krauju mėnesinių metu
  • Plyšus endomteriomai gali būti jaučiami ypač stiprūs skausmai
Diagnostinė endometriozės triada:

dismenorėja + menoragija+ pilvo/dubens skausmai = endometriozė

Ligos eiga

I stadija − aptinkami 1−3 cm paviršiniai židiniai,
dešinėje kiaušidėje mažesni nei 1 cm paviršiniai židiniai ir voratinklinės sąaugos.

II stadija − pilvaplėvėje aptinkami  didesni nei 3 cm ploto gilūs židiniai,
dešinėje kiaušidėje mažesni nei 1 cm paviršiniai židiniai, voratinklinės sąaugos,
kairėje kiaušidėje mažesni nei 1 cm paviršiniai židiniai.

III stadija − pilvaplėje pastebimi didesni nei 3 cm ploto paviršiniai ir gilūs židiniai,
aplink dešiniąją kiaušidę ir dešinįjį kiaušintakį voratinklinės sąaugos,
kairiojoje kiaušidėje 1−3 cm gilūs židiniai, ryškios sąaugos, jos taip pat ryškios aplink kairįjį kiaušintakį,
dalinai užakusi užgimdinė įduba;

IV stadija − pilvaplėvėje matomi didesni nei 3 cm pločio paviršiniai ir gilūs židiniai,
abiejose kiaušidėse 1−3 cm gilūs židiniai ir sąaugos, a
aplink kairįjį kiaušintakį ryškios sąaugos,
visiškai užakusi užgimdinė įduba

Ligos klasifikacija

Šiuo metu pasaulyje taip pat yra  naudojama Peržiūrėta Amerikos Reprodukcinės Medicinos Draugijos klasifikacijos sistema  (Revised American Society of Reproductive Medicine classifi cation, rASRM 1996). Ši klasifikacija atsižvelgia į pažeidimų išplitimą ir gylį.

Yra skaičiuojami balai:

1.Pažeidimo vieta

• Pilvaplėvė
•Kiaušidės
• Douglas’o ertmė

2.Pažeidimo dydis

• < 1cm.
• 1–3cm.
• > 3cm.

3. Infiltracijos gylis

• Paviršinė
• Gili

4.Sąaugos

• Plėvelės pobūdžio ar tankios
• Išplitimo plotas  (<1/3; 1/3–2/3, >2/3).
• Spalva ir forma

Pažeidimai yra vertinami balais ir po to šie balai sumuojami. Pagal balų skaičių yra nustatoma endometriozės stadija.

 •I stadija  : Minimali endomteriozė (1–5 balai).
 • II stadija  : Lengva endometriozė (6–15 balų).
 • III stadija  : Vidutinio sunkumo endometriozė  (16–40 balų).
 • IV stadija : Sunki endometriozė (>40 balų).

Ši klasifikacija vienok yra vertinama prieštaringai, nes yra labai subjektyvi, Tačiau ji naudinga prognozuojant nevaisingumą.

Diagnostikos  principai

Ginekologo apžiūra ir konsultacija

  • —–Gali būti nustatoma fiksuota gimdos retroverzinė padėtis
  • ——Skausmingumas ir mazgai Duglaso ermtėje
  • ——Padidėjusi ir skausminga gimda (daugiau būdinga adenomiozei)

Moters vidinių lytinių organų ištyrimas

  • Transvaginalinis ultragarsinis tyrimas(pastebimos endometriomos, bei endometriozės židiniai šlapimo pūslėje ir tiesiojoje žarnoje)
  • Laparoskopinis tyrimas (labiausiai informatyvus). Tyrimo metu paimamas biopsinis mėginys. Ypač naudingas kai yra gilūs infiltraciniai židiniai. Jeigu endometriomos yra didesnės nei 3 cv, jos turi būti išpjautos histologiniam ištyrimui.Laparoskopijos negalima atlikti per pirmuosius 3 gydymo hormoniniais preparatais mėnesius.
  • Kiuretažas – randamos smulkios sensorinės C nervų skaidulos endometriumo audinyje

Kiti tyrimai

Branduolinio magnetinio rezonanso tyrimas
Intraveninė urografija
Bario klizma
CA125  gali būti padidėjęs, tačiau nėra pilnai aišku, ar šis tyrimas atspindi endometriozės susirgimo eigą.

Indikacijos laparoskopijai
  • Nesterodiniams priešuždegiminiams analgetikams atsparūs mažojo dubens skausmai ir dismenorėja
  • Skausmas dėl kurio patenkama į ligoninę, skausmas apribojantis kasdieninę veiklą
  • Skausmas aiškinantis nevaisingumo priežastis
Gydymo principai

Endometriozės gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, moters amžiaus ir ligos stadijos. Gydymas dažniausiai  yra kompleksinis – medikamentinis ir operacinis.

1.Malšinamas skausmas

2. Indukuojama amenorėja (tačiau tik 2/3 visų pacienčių reaguoja į gydymą vaistais).

Gali būti skiriami:

— Danazolis (Danocrine)— šiuo metu pirmo pasirinkimo vaistas
—Kombinuoti kontraceptiniai preparatai- gydoma bent šešis mėnesius : once daily continuously for about 6 months
— Progestogenai (pvz. medroksiprogesterono acetatas—Depo-Provera)

3. Taikomas chirurginis gydymas.

Chirurginio gydymo galimybės priklauso nuo pacientės amžiaus, noro išsaugoti vaisingumą ir ligos simptomatikos. Galimas gydymas lazeriu arba mikrichirurginis gydymas atliekant laparoskopiją arba laparotomiją.

Endometriozės rizikos veiksniai

Pastebėta, kad endometrioze dažniau serga:

  • Negimdžiusios moterys
  • Vėlai ištekėjusios, vėlai gimdžiuisios moterys, ribojančios šeimos dydį
  • Moterys, kurių mėnesinės prasidėjo anksti, tos moterys,  kurių mėnesinių ciklas trumpas ar tos, kurių  mėnesinės  yra gausios.
  • Moterys, kurioms nustatytos lyties organų anomalijos, trikdančių mėnesinių kraujo nutekėjimą.
  • Esant nepalankiai šeimos anamnezei. (Endometrioze sergančių moterų pirmos eilės giminaitėms šios ligos rizika yra  didesnė 3–10 kartų. Tai įrodo genetinį polinkį į ligą).
  •  Endometriozės riziką padvigubėjai kai yra  trumpas mėnesinių ciklas (< 27 d.) ir ilga menstruacijų trukmė (> 7 d.).
Endometriozės komplikacijos

  • Kiaušidžių plyšimas, vidinis kraujavimas
  • Nevaisingumas
  • Endometriozės židinių supiktybėjimas

Kitos komplikacijos priklauso nuo to, kokiuose organuose yra naujieji endometriozės židiniai:

  1. Jeigu endometriozės židiniai yra žarnyne, virškinamajame trakte, – pilvo skausmai, skausmingas tuštinimasis, kraujavimas iš tiesiosios žarnos, besikartojantys vidurių užkietėjimai.
  2. Jeigu pažeisti šlapimo takai, vargina inkstų diegliai – aštrūs  skausmai juosmens srityje, plintantis žemyn į tarpvietę, kirkšnis ir tos pusės šlaunį, šlapime atsiranda kraujo priemaišų.
  3. Esant endometriozės židiniams plaučiuose ir bronchuose, – periodiškai atsikosima krauju mėnesinių metu, gali būti gausesnis kraujavimas iš kvėpavimo takų.
  4. Stuburo kanale ir nugaros smegenų dangaluose esantys endometriozės židiniai gali sukelti kraujavimą po voratinkliniu smegenų dangalu.
  5. Kraujavimas iš šlapimo organų ir tiesiosios žarnos bei skausmingas tuštinimasis, sergant endometrioze, pasitaiko gana dažnai.
Profilaktika

Siekiant apsisaugoti nuo endometriozės:

  • Per mėnesines yra būtina vengti fizinio krūvio, tyrimų per makštį ir susilaikyti nuo lytinių santykių.
  • Jei artimiausiu metu neplanuojama šeima,siūloma naudotis kontracepcijos metodais.
  • Jaunoms moterims reikia stengtis daryti kuo mažiau gimdos gleivinę žalojančių diagnostikos tyrimų, jei nėra būtina, neskirti chirurginių gimdos kaklelio gydymo būdų.
  • Po gimdymo svarbu gerai susiūti gimdos kaklelio plyšimus, neįverčiant į siūlę gimdos kaklelio kanalą išklojančios gleivinės.

Apie natūralius endometriozės gydymo metodus skaitykite čia

Daugiau skaitykite

Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *