Amalas paprastasis

Augalas– Amalas paprastasis

Paprastasis amalas - Viscum album

Lotyniškas pavadinimas – Viscum album L.

Sinonimai – amalvas, amolas, javaras, jievaras, jovaras, invoras, įvoras, laumės šluota, samalas, samalvas, savarja, tirkšlis, tiršlys, prilypas, All-Heal, Banda, Birdlime Mistletoe, Blandeau, Bois de Sainte-Croix, Bouchon, Devil’s Fuge, Drudenfuss, Eurixor, Guérit-Tout, Gui, Gui Blanc, Gui Blanc d’Europe, Gui des Feuillus, Gui d’Europe, Gui Européen, Helixor, Herbe de Chèvre, Hexenbesen, Hurchu, Iscador, Isorel, Leimmistel, Mistlekraut, Mistletein, Mistletoe, Muérdago Europeo, Mystyldene, Nid de Sorcière, Pain de Biques, Rini, Verquet, Vert-Bois, Vert de Pommier, Visci, Visci Albi Folia, Visci Albi Fructus, Visci Albi Herba, Visci Albi Stipites, Vogelmistel, Vysorel, Viscum album
Šeima – Amaliniai – Viscaceae Batsch (Loranthaceae)

Augalo aprašymas

Paprastasis amalas yra parazituojantis visžalis ir nuodingas puskrūmis, augantis ant medžių. Jis yra daugiametis, rutulio formos, dažniausiai būna 30-80 cm skersmens. Amalo stiebas yra plikas, apvalus, dvišakiai šakotas. Jo lapai yra priešiniai, 3-6 cm ilgio, ovalūs, buki, odiški, gelsvai žali. Augalo žiedai yra dvinamiai, gelsvai žali, bekočiai. Žydi amalai kovo-balandžio mėn. Vaisiai yra netikros, lipnios, žirnio dydžio, baltos uogos, kurios prinoksta vėlai rudenį ir lieka ant augalo visą žiemą. Šias uogas mėgsta paukščiai, kurie ir platina augalo sėklas. Amalai parazituoja ant įvairių lapuočių ir spygliuočių medžių šakų. Tačiau dažniausiai juos galima aptikti ant tuopų ir beržų, rečiau klevų, gluosnių, ąžuolų. Įprastai juos galima pastebėti aukštai medžio vainike. Amalai maitinasi medžio-šeimininko vandeniu ir jame ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis, tačiau angliavandenius sintezuoja patys. Dažnesni yra pietinėje Lietuvoje. Tačiau yra ganėtinai retas mūsų kraštuose augalas, todėl yra įtrauktas į “Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą”. Rinkti ir prekiauti galima tik turint Aplinkos ministerijos leidimą. Amalai yra paplitę visoje Europje. Šiaurės Amerikoje augantis amalas yra nuodingas ir vaistams nenaudojamas. Jis žydi ne gelsvais, o baltais žiedais.

Paprastasis amalas buvo naudojamas gydymui jau antikos laikais. Šiuo augalu seniau būdavo gydoma epilepsija, nervų ligos, kraujavimai. XVIII amžiuje juo gydytos galvos kraujagyslių ligos ir isterija.
Liaudies medicinoje amalų užpilais buvo stabdomi kraujavimai, varomi kirminai. Iš amalų taip pat ruošiamos vonios nuo hemorojaus, žaizdoms, opoms ir pūliniams valyti.
Europos kraštuose amalai laikyti laimės ir gyvybės simboliu. Jie yra neatsiejama Šv. Kalėdų dekoracijų dalis. Manoma, jog farmakologiniam augalo poveikiui įtakos turi medis, ant kurio jis auga

Naudojamos augalo dalys

Gydymo tikslais yra renkamos jaunos augalo šakelės su lapais (Visci herba; Herba Visci albi) . Jos yra kertamos vėlai rudenį ir visą  žiemą nuo išverstų ar nupjautų medžių. Surinktos šakelės yra džiovinamos paskleidus nestoru sluoksniu, pavėsyje gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 40-50° C temperatūroje. Išdžiovinta amalų žaliava yra kartoko skonio, nemalonaus kvapo.

Veikliosios medžiagos

Amalų žolėje yra baltyminių medžiagų – viskotoksinų, kurios yra sudarytos iš aminorūgščių ir cukrų, Juose taip pat yra glikoproteinų lektinų, viscerino, viskamino, viskolio, Randama juose ir organinių rūgščių, cholino, tiramino, inozito, falvonoidų. Veikliosios amalų medžiagos reguliuoja kraujospūdį, didina organizmo atsparumą. Įrodyta, jog amaluose esantys polisacharidai ir lektinai žudo vėžines ląsteles. Geriant amalo preparatus didžioji amalo veikliųjų medžiagų dalis suyra virškinamajame trakte, ir jų poveikis yra gana silpnas. Be to manoma, jog geriamieji amalo preparatai vėžio negydo. Priešingai- parenteraliai skiriami amalo preparatai pasižymi labai stipriu poveikiu. Daugiausia yra naudojami įvairių rūšių vėžio ir sąnarių ligų gydymui.
Vėžio gydymui amalai pasitelkti nuo 1920 metų. Iš amalų gaminami ekstraktai, kurie yra parduodami šiais vardiniais pavadinimais : Iscador, Eurixor, Helixor, Isorel, Vysorel, ir ABNOBA viscum. Kol kas nėra tikslių mokslinių įrodymų, jog jie tikrai gydo žmogaus krūties ar kitos rūšies vėžį.

Naudojimas medicinoje

Amalų preparatai pasižymi spazmolitiniu, arterinį kraujospūdį mažinančiu ir nervų sistemos jaudrumą mažinančiu poveikiu. Tradiciškai buvo vartojami širdies veiklos, kepenų susirgimų, tulžies pūslės akmenligės bei nervinio pobūdžio sutrikimams gydyti. Liaudies medicinoje juo gydyta aterosklerozė, arterinė hipertenzija, stabdyti kraujavimai, gydyta epilepsija ir nervų ligos. Šiuo metu iš amalų gaminami kraujagysles plečiantys, arterinį kraujospūdį ir CNS raminantys vaistai. Amalai taip pat ramina centrinę nervų sistemą, naudojami nemigos, galvos skasumų, depresijos gydymui. Jie taikomi epilepsijos ir vaikų traukulių gydymui. Amalais gerinamas širdies darbas, stabdomas kraujavimas. gydoma amenorėja, menopauzės reiškiniai, ,,valomas kraujas“. Manoma, jog amalai taip pat teigiamai veikia sergant inkstų ligomis ir gali padėti nuo piktybinių navikų. Deja visi šie gydymo metodai daugiausia remiasi tradicijomis o ne rimtais moksliniais tyrinėjimais, todėl savigyda pernelyg šiuo atveju žavėtis nereikėtų.

Specifinės amalo vartojimo situacijos

 Vėžys 

Amalą vėžio gydymui oficialiai pradėjo vartoti 1917 metais. Šiuo metu šios ligos gydymui yra naudojamos amalo injekcijos, kurios yra dažniausiai skiriamos kaip papildomas gydymas. Veiklioji vėžį veikianti medžiaga šiuo atveju yra lektinas, kuris stimuliuoja imuninę sistemą ir užmuša vėžines ląsteles. Manoma, jog lektinas aktyvuoja ląsteles kilerius (NK), kuriems vėžinės ląstelės yra nejautrios. Amalas leidžia kileriams prisitvirtinti prie vėžinės ląstelės ir ją sunaikinti. Taip pat manoma, jog amalas padeda kovoti su laisvaisiais radikalais ir padeda atstatyti ląstelės DNR. Šiai hipotezei patvirtinti Šveicarijoje buvo atliktas 16 asmenų tyrimas, kuriame buvo tiriama DNR atsistatymas pavartojus amalo preparatų. Normaliai sveikiems žmonėms DNR atsistatymas buvo stebimas 16 procentų atvejų. Vartojančių amalą grupėje – DNR reparacija stebėta beveik 50 procentų atveju.
Tyrimai su laboratoriniais gyvūnais nustatė, jog amalo ekstraktai sustabdė melanomos plitimą į plaučius 80 procentų atvejų. Tačiau šis ekstraktas turi būti vartojamas prieš melanomai išplintant į plaučių audinį.
Laboratoriniai tyrimai taip pat patvirtino, jog amalo lektinai sumažina leukopenijos išsivystymo riziką kai yra skiriamas chemoterapinis gydymas ciklofosfamidu. Teigiama, jog amalo preparatai prailgina gyvenimo trukmę ir sumažina leukopenijos išsivystymo riziką taikant spindulinį gydymą.

Amalo vartojimo formos

Iš amalo yra gaminami užpilai, ekstraktai, tinktūros, bei šviežios sultys. Amalų yra dedama į sudėtinių kraujotaką gerinančių preparatų sudėtį. Iš jų taip pat yra gaminami parenteriniai ir homeopatiniai preparatai. Amalų lapai turi būti užpilami tik šaltu vandeniu, jų negalima nei kaitinti, nei virinti, nes kitaip suyra jų veikliosios medžiagos. Amalų uogų negalima valgyti, jos yra nuodingos. JAV FDA traktuoja amalą kaip ,, nesaugų“ . Augalas yra nuodingas ir juo gydytis galima tik esant gydytojo nurodymams ir patyrusio gydytojo priežiūroje.Amalų preparatai yra skirtingai standartizuojami skirtingose šalyse.

Pašalinis amalo poveikis

Komerciniai injekciniai amalo preparatai pašalinius reiškinius sukelia retai. Tačiau gali pasitaikyti alerginės reakcijos ir net šokas. Kartais stebimas karščiavimas ir į gripą panašūs reiškiniai. Tai yra požymis, jog amalo preparatas veikia.

Injekcijos vietoje gali būti stebimi vietinio uždegimo reiškiniai, taip pat gali būti pykinimas ir pilvo skausmai.

Amalo sąveika su kitais vaistais

Amalo preparatai gali sąveikauti su arterinį kraujospūdį reguliuojančiais vaistais. Juos reikėtų nutraukti 2 savaites prieš numatomą chirurginę operaciją.
Amalo preparatai gali sąveikauti su imuninę sistemą veikiančiais preparatais ( imunosupresoriais). Jie neturėtų būti vartojami kartu.

Kada amalo preparatų vartoti negalima
 Parkinsono liga  – Asmenys, kurie yra gydomi MAO inhibitoriais ( sergant depresija arba Parkinsono liga) neturėtų vartoti amalo preparatų.
 Nėštumas  – Amalo preparatų neturėtų vartoti nėščios ir maitinančios moterys bei maži vaikai. Manoma, jog amalas gali skatinti gimdos susitraukimus ir sukelti persileidimą.
 Kolagenozės  – Amalo preparatų negalima skirti sergantiesiems imuninės sistemos ligomis – raudonąja vilklige, išsėtine skleroze, reumatoidiniu artritu.
 Širdies ir kraujagyslių susirgimai  – Amalo preparatų be gydytojo priežiūros neturėtų vartoti sergantieji širdies ir kraujagyslių susirgimais.
 Leukemija, Kepenų susirgimai  – Amalo preparatų be gydytojo paskyrimo neturėtų vartoti sergantieji leukemija ir kepenų ligomis.
 Organų transplantacija  – Amalo preparatai neturėtų būti skiriami po organų transplantacijos.
 Temperatūra  – Amalo preparatai neskiriami sergant įvairios kilmės uždegimais, esant aukštai temperatūrai.

Liaudiški receptai

Amalas yra nuodingas augalas. Ilgai vartojant jo preparatus, galima  apsinuodyti. Geriant juos svarbu neperdozuoti.
Gerti  amalo preparatus galima ne ilgiau kaip 21 dieną, po to daryti 10 dienų pertrauką. Žemiau pateikti receptai yra liaudiški, moksliškai nepatvirtinti. Prieš nutarę vartoti amalą- pasitarkite su gydančiu gydytoju.

Amalas kraujospūdžiui mažinti

1 arbatinį šaukštelį sausos susmulkintos amalo žolės užpilti stikline šalto virinto vandens ir palaikyti 8 – 10 valandų. Perkošiama ir geriama po valgomąjį šaukštą 2 – 3 kartus per dieną. Laikoma tamsioje vietoje 2 – 3 dienas.

Amalo užpilas

15 g susmulkintų amalo lapų ir stiebų užplikyti 200 ml karšto vandens, užvirinti, lpo to atvėsinti ir perkošti. Geriama po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną 20–30 min. prieš valgį. Suaugusiems siūloma gerti po 1 valgomąjį šaukštą, vaikams iki 14 metų – po 1 arbatinį šaukštelį.

Amalų mišinys voniai

Imti 15 g amalų žolės, po 10 g ąžuolų žievės, kraujažolių, dilgėlių ir užpilti 1 l verdančio vandens. Viską pavirinti ant silpnos ugnies 20 min., palakyti pusvalandį, kad pritrauktų ir supilti į vonią.

Spiritinis amalo užpilas

Yra gaminamas iš šviežių amalo lapų ir uogų, surinktų sausio 6 dieną. Viena dalis amalo yra užpilama 5 dalimis 40–50 laipsnių stiprumo spirito (santykiu 1:5) ir laikoma 21 dieną. Geriama po 40–50 lašų 20 min. prieš pat valgį 3 kartus per dieną.

Amalai kirminų varymui

Vaikų ir suaugusių kirmėlėms iš žarnyno šalinti (taip pat ir kaspinuočiams) tinka džiovintų amalo lapų ir džiovintų valerijono šaknų milteliai. Žaliava yra maišoma lygiomis dalimis (galima sumalti kavamale). Tris dienas iš eilės reikia daryti tokią procedūrą: ryte dar nevalgius suaugusiems praryti po 1 šaukštą, vaikams – po 1 arbatinį šaukštelį šio vaistažolių mišinio. Miltelius reikia praryti labai greitai, prieš tai uždengus nosies šnerves žibale pamirkytu
vatos tamponu, kad kirmėlės neprasimuštų pro burną. Po to suaugusiems reikia išgerti 100 ml medumi pasaldintų morkų sulčių, vaikams – 50 ml arba tiesiog užsigerti miltelius vandeniu ir suvalgyti daug tarkuotų morkų.

Amalo nuoviras esant augliams smegenyse

Šis nuoviras yra rekomenduojamas nusilpusiems senyvo amžiaus žmonėms po sunkių operacijų, varginantiems
galvos skausmo, svaigimo, isterijos ir depresijos, taip pat atsiradus augliams galvos smegenyse.

3 g džiovintų amalo lapų užpilama 200 ml pieno, (geriausiai – ožkos pieno)ir pavirinama.

Amalo tepalas

Amalo tepalai yra gaminami iš žąsies, kiaulės (vidurių), ožkos, barsuko, meškos taukų. Švieži amalo lapai ir vaisiai yra sutrinami į lipnią masę (tyrę). Tepalui yra imama 1 dalis amalo tyrės ir penkios dalys taukų (santykiu 1:5). Šiuo mišiniu pripildoma 3/4 molinės puodynėlės, ji uždengiama dangteliu, kraštai,aplipdomi tešla, kad neprasiskverbtų garai. Puodynėlė statoma į puodą su šaltu vandeniu, po dugnu padėjus tris ar keturis sluoksnius audeklo. Vanduo
puode užvirinamas, tada ugnis sumažinama tiek, kad vos virtų, taip kaitinama 3 val. Taip pakartojama 5 dienas iš eilės.

Amalo užpilas makšties uždegimams gydyti

Sergant makšties uždegimu, moterims ryte ir vakare prieš miegą į makštį  reikėtų sušvirkšti tokį užpilą: sumaišyti po 1 šaukštą amalo ir kraujažolių, užpilti vieną litrą verdančio vandens ir palaikyti, kol atauš.

Austrų žolininkė Maria Treben taip rašo apie amalą:

,, Amalai padeda esant tiek dideliam, tiek mažam kraujospūdžiui. Šaukštelis su kaupu amalų dvylikai valandų užpilamas 1/4 l arba puodeliu vandens. Šalta ištrauka pašildoma, nukošiama ir geriama gurkšniais. Dideliam kraujopsūdžiui sumažinti, o mažam padidinti, kasdien išgeriama po tris puodelius amalų arbatos.
Amalas reguliuoja kraujo spaudimą ir krujotakos sutrikimus. Patariu visiems kasmetį šešių savaičių kursą. Tris savaites amalų arbatos kasdien išgeriama po tris puodelius, dvi savaites – po du ir paskutinę savaitę sumažinama iki vieno puodelio per dieną. Po tokio kurso normalizuojasi kraujospūdis ir kraujotaka.“

Daugiau skaitykite

  • Baltasis santalas – Baltasis santalas – Santalum album – Sandalmedis, White […]
  • Kininis ženšenis – Kininis ženšenis – Panax ginseng –Korean ginseng, Chinese ginseng, Asian […]
  • Akišveitė vaistinė – Euphrasia officinalis –Pievinė akišveitė, Vaistinė akišveitė, […]
  • Sidabražolė miškinė – Sidabražolė miškinė – Potentilla erecta Sinonimai – dagiukas, degsnys, degimo […]
  • Paprastoji kraujažolė – Paprastoji kraujažolė – Achillea millefolium – balžiedė, baltažiedė, gajutė, […]
  • Takažolė – Takažolė – Polygonum aviculare – rūgtis,  kasočiai, kiaulažolė, […]
Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *