Pūlinys ( abscesas ) – tai griežtai apribotas pūlių (nekrozavusių audinių, bakterijų ir leukocitų) susitelkimas. Abscesas gali susidaryti bet kuriame audinyje arba organe. Abscesą dažniausiai sukelia Streptococcus ir Staphylococcus grupės bakterijos.
Abscesai dažniausiai susidaro poodiniame sluoksnyje, kai pro odos mikrosužeidimus į organizmą patenka pūlinės infekcijos sukėlėjai. Šiuo atveju stebimas ribotas pūlingas paodžio ar gilesnių audinių uždegimas. Jeigu abscesas formuojasi raumenyse, infekcijos sukėlėjai dažniausiai susikaupia esant trauminėms kraujosruvoms, blogai suleidus vaistus ar plintant šunvotei, piktvotei, rožei, limfangitui. Klinikoje neretai pasitaiko metastaziniai abscesai , kurie susiformuoja kai infekcija atkeliauja iš kito uždegiminio židinio limfos arba kraujo takais. Tai gali pasitaikyti nusilpus organizmo rezistentiškumui (taip dažniausia susidaro giluminiai abscesai ir šunvotės).
Dar vienas giluminių abscesų šaltinis – užleisti negydyti pūlingi parenchiminių organų uždegimai, kai organizmas,negalėdamas infekcijos sunaikinti, ją apriboja . Pvz.: negydant pneumonijos, susiformuoja plaučių abscesas, esant pūliniam meningitui – smegenų abscesas, trūkus uždegiminiam apendiksui – periapendikuliarinis abscesas. Giluminiai abscesai yra labai pavojingi, nes jie pratrūksta ne į išorę, o į serozines kūno ertmes. Jie gali sukelti ypač sunkias ligas- tokias kaip pleuritas arba peritonitas.
Ilgai tęsiantis pūliavimui, aplink pūlius vešliai auga granuliacinis audinys ir suformuoja storas granuliacinis barjeras – piogeninė kapsulė, apribojanti infekciją ir taip apsauganti organizmą. Organizmas stengiasi užpildyti susidariusią ertmę, bet nesugeba sunaikinti pūlių. Išorėje abscesą riboja ir neleidžia pūliams išplisti jungiamojo audinio kapsulė.
Abscesas taip pat gali susidaryti, sergant kaulų, sąnarių, tepalinių maišeliu uždegimais – pratrūkus pūliams į paodį .
Absceso klinika
- Absceso klinkai būdingi visi uždegimą apibūdinantys reiškiniai – karščiavimas, paraudimas, darinio susidarymas, skausmingumas ir organo funkcijos pažeidimas (calor, rubor, tumor, dolor, functio laesa).
- Čiuopiant pažeistą vietą jaučiamas standus elastingas darinys.
- Šiam dariniui būdinga fliuktuacija – jį paspaudus, pūliai yra pastūmiami ir jie perduoda šį spaudimą į kitas absceso kapsulės sritis. Esminis skirtumas nuo flegmonos: kapsulė supa abscesą iš visų pusių, todėl jis fliuktuoja, paspaudus bet kurioje jo vietoje bet kuria kryptimi. Pagal fliuktuaciją nustatomi giliai po fascijomis esantys abscesai.
- Uždegimo vietoje oda skausminga, patinusi, įtempta, paraudusi, jaučiamas stiprus veržimas. Vietinė, odos ir bendra temperatūra būna pakilusi. Abscesui būdinga svyruojančio pobūdžio temperatūra. Ji pakyla vakarais, o rytais paprastai yra normali. Liga yra lydima ir kitš bendros intoksikacijos reiškinių – ligonį varginasilpnumas, apetito stoka.
- Abscesas gali pratrūkti į išorę arba, suirus s granuliaciniam barjerui išsilieti į aplinkinius audinius. Ūminio pūlinio absceso granuliacinis barjeras esti labai plonas, todėl jam esant reikia būti labai atsargiems. Draudžiam pūlinį spausti, zonduoti .
Abscesus reikia diferencijuoti su aneurizma ar hematoma. Hematoma dažnai supūliuoja, nes kraujas gera terpė bakterijoms.Vietinį skysčių susitelkimą galima tiriant galima pamatyti ultragarsu.
Absceso diagnostika- Vietinį skysčių susitelkimą galima pamatyti ultragarsu,
- Diagnozei patikslinti atliekama židinio punkcija (ištraukus pūlius – diagnozuojamas abscesas, ištraukus kraują – hematoma).
Abscesas gydomas jį atveriant ir pašalinant pūlius. Abscesą būtina plačiai prapjauti, praplauti, išleisti pūlius ir sudaryti sąlygas jiems nutekėti — drenuoti. Tam gali būti naudojamos marlinės juostelės, guminiai arba plastmasiniai vamzdeliai. Esant dideliam pūliniui, neretai yra taikomas jo nuolatinis plovimas – kai pro vieną dreną nuolat leidžiamas skystis, o pro kitą jis išbėga. Galūnei yra būtina ramybė, taip pat yra skiriama antibiotikų, gali būti dedami antiseptiniai, osmotiniai (pirmuoju periodu) ir riebaliniai (antruoju – granuliaciniu periodu) tvarsčiai. Ypač svarbu pašalinti giluminius abscesus , kurie yra ypač pavojingas infekcijos šaltinis.
Susiję terminai
- Alveolinis abscesas – uždegiminis darinys susformavęs ties danties šaknies viršūne.
- Amebinis abscesas – kepenų abscesas sukeltas dėl amebos (entomoeba histolytica )patekimo į portalinės venos kraujotaką.
- Bezoido abscesas – abscesas susiformavęs giliuosiuose kaklo audiniuose kaip ūmaus mastoidito komplikacija.
- Smegenų abscesas –abscesas susiformavęs smegenų audinyje kaip ūmaus meningito arba ūmaus otito komplikacija.
- Brodžio abscesas – kaulinio audinio abscesas, sukeltas dėl kraujyje esančių infekcijos sukėlėjų.
- Šaltasis abscesas – abscesas, kuriam būdinga lėta eiga ir menki uždegiminiai pokyčiai. Neretai yra sukeltas mikobakterijos.
- Difuzinis abscesas – abscesas, kurio metu nėra stebima susiformavusi kapsulė. Šis abscesas plinta į visus aplinkinius audinius.
- Dujinis abscesas , Welch a. – abscesas, kurio ertmėje susikaupia dujos. Jį sukelia clostridium perfringens bakterijos.
- Miliarinis abscesas – abscesas sudarytas iš daugybės pūlingų kamerų.
- Pankreatinis abscesas – Kasos audinio abscesas, neretai susiformuojantis po ūmaus pankreatito arba pooperacinio pankreatito.
- Perianalinis abscesas – abscesas susidaręs apie išeinamąją angą.
- Peritonzilinis abscesas – vietinis pūlių susikaupimas aplink tonzilių audinį.
- Flegmoninis abscesas – ūmus išplitęs poodinio audinio uždegimas.
- Siūlinis abscesas – abscesas susiformavęs aplink operacines siūles.
- Tekalinis abscesas – abscesas susiformavęs sausgysliniame audinyje.
- Klajojantis abscesas – gilminio audinio abscesas, prasiveržęs toli nuo pirminio židinio.