Anticholinerginis sindromas

Anticholinerginis sindromas

Anticholinerginis sindromas yra simptomų grupė, kuri atsiranda sutrikus cholinerginiam nervinio impulso perdavimui. Šį sindromą dažniausiai sukelia apsinuodijimas anticholinerginiais vaistais. Anticholinerginis sindromas dažniausiai pasireiškia burnos sausumu, vidurių užkietėjimu, ataksija, odos paraudimui, sąmonės sutrikimais, dezorientacija, kalbos sutrikimais.

Centrinis anticholinerginis sindromas pasireiškia kai dominuoja muskarininių receptorių antagonizmas: karščiavimas, sujaudinimo reiškiniai, delyras ir koma. Gali būti stebimi sujaudinimo, orientacijos sutrikimo reiškiniai, klausos ir regos haliucinacijos, kalbos sutrikimai bei koma.

Periferinis anticholinerginis sindromas pasireiškia pereiferinių muskarininių receptorių antagonizmu, kurio požymiai yra tachikardija, odos pokyčiai, žarnų nepraeinamumas ir šlapimo sulaikymas.

Gyvybinių rodiklių pokyčiai

  • Hipertenzija
  • Tachikardija (dažniausias ir anksčiausiai pasireiškiantis apsinuodijimo požymis )
  • Hipertermija

Sąmonės būklės pokyčiai

  • Sujaudinimo reiškiniai
  • Delyras
  • Murmėjimas po nosimi
  • Mieguistumas
  • Koma
  • Ekstrapiramidiniai požymiai

Vyzdžių pokyčiai

  • Vyzdžiai išsiplėtę (dažniausiai vėlyvas apsinuodijimo požymis, atsirandantis praėjus 12- 24 valandoms nuo apsinuodijimo). Hospitalizacijos metu jo gali dar ir nebūti.

Odos pokyčiai

  • Oda sausa, paraudusi

Žarnų garsai

  • Susilpnėję

Galimos priežastys

Apsinuodijimas šiais preparatais

  • Tricikliais antidepresantais
  • Antihistamininiais vaistais (benadriliu)
  • Fenotiazinais
  • Migdomaisiais preparatais
  • Spazmus slopinančiais preparatais
  • Peršalimą veikiančiais preparatais
  • Apsinuodijimas vaistažolių preparatais (durnaropėmis)
  • Bronchus plečiančiais preparatais
  • Atropinu
  • Skopolaminu
  • Nikotinu
  • Heroinu ir skopolaminu

Diagnostikos principai

1. Nėra specifinių laboratorinių tyrimų. Diagnozė remiasi klinikiniu vaizdu.

Laboratoriniai tyrimai

Jeigu yra stebimi sąmonės būklės pokyčiai būtina atlikti šiuos tyrimus

  • Elektrolitai
  • Gliukozės tyrimas
  • Pulsinė oksimetrija

Dažniausiai esant izoliuotam anticholinerginiam toksiškumui rezultatai yra normalūs.

2. EKG- vertinamas QT intervalas

Gydymo principai

1. Palaikomasis gydymas

Jeigu yra aspiracinės pneumonijos pavojus, taikoma intubacija

2. Būtina sekti temperatūrą ir mažinti karščiavimą

Hiperterminė būklė gydoma agresyviai išoriškai atšaldant, skiriant kristaloidus IV. Dedamas ledas, šaldomosios antklodės, ventiliatoriai ir rūkas.  Karščiavimą mažinantys preparatai paprastai  yra neveiksmingi.

3. Galima skirti aktyvuotą anglį, tačiau  esant virškinimo trakto sutrikimams būtina sekti dėl vėmimo ir galimos aspiracijos reiškinių. Įvykus aspiracijai gresia cheminis pneumonitas.

4. Širdies būklė sekama dėl aritmijų. Sinusinė tachikardija pasitaiko gan dažnai, tačiau specifinio gydymo jai nereikia.
Prailėgėjęs QT tarpas – Siekiant išvengti gyvybei pavojingų aritmijų (pvz. Torsades de pointes) skiriamas natrio bikarbonatas.

5. Esant sudirginimo reiškiniams gali būti skiriami benzodiazepinai. Negalima skirti fenotiazinų (Torazino) ir butirofenonų (Haldolio), nes jie pasižymi cholinerginiu poveikiu ir gali pabloginti paciento būklę.

Fizostigminas

yra anticholinerginių vaistų antidotas. Tačiau šis vaistas yra labai toksiškas. Pašaliniai jo veikimo reiškiniai yra širdies ritmo sutrikimai- gili bradikardija ir traukuliai. Skiriamas tik tuo atveju jeigu yra dideli sujaudinimo reiškiniai, kurių negalima nuslopinti benzodiazepinais.
Fizostigminas taip pat gali sukelti cholinerginę krizę ( viduriavimas, miozė, bronchospazmas, bronchorėja, vėmimas, ašarojimas ir prakaitavimas).

Nepakankamas sujaudinimo slopinimas gali sukelti temperatūros padidėjimą, rabdomiolizę ir traumas.  Esant reikalui pacientas fiksuojamas prie lovos, tačiau pirmiausia bandoma raminti taikant gydymą raminančiais preparatais.

Verta žinoti

Jeigu simptomatika nėra labai išreikšta ir apsinuodijimo reiškiniai silpni, pacientą būtina stebėti mažiausiai šešias valandas. Būklei gerėjant galima išleisti.

Jeigu apsinuodijimo reiškiniai labai ryškūs, gydoma intensyvios pagalbos skyriuose.

Diferencinė diagnostika

  • Būtina diferencijuosti su šiais susirgimais
  • Virusiniu encefalitu
  • Reye sindromu
  • Alkoholio abstinencijos reiškiniais
  • Raminamųjų ir migdomųjų preparatų abstinencijos reiškiniais
  • Kitomis intoksikacijomis
  • Neuroleptiniu piktybiniu sindromu
  • Ūmiomis psichozėmis
  • Apsinuodijus simpatomimetikais (kokainui ar esant alkoholio nutraukimui ) taip pat gali būti stebima tachikardija, midriazė ir delyras. Diferencijuojama pagal odos būklę ir žarnyno garsus. Esant ryškiam odos paraudimui ir silpniems žarnyno garsams, būtina galvoti apie apsinuodijimą anticholinerginiais preparatais.

Neurologiniai požymiai 

Apsinuodijus aplinkos dirgikliai yra suprantami neadekvačiai. Būdingos liliputinės haliucinacijos. Gali būti stebimas pasikartojantis rūbų rankiojimas lovoje arba įsivaizduojamų daiktų rankiojimas. Būdinga dizartrija,  kapota, staccato tipo kalba, kalbą sunku suprasti. Gali būti  ryški disfazija ir sumažėjusi gleivių sekrecija, kartais aukšto garso klyksmai. Paciento galūnių  judesiai gali būti trūkčiojantys. Gali būti stebimi traukuliai.

Daugiau skaitykite

Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *