Angliavandeniai – kas tai yra?
Angliavandeniai,( sinonimai – karbohidratai arba sacharidai) – yra organiniai junginiai, kurie turi vieną aldehido funkcinę grupę arba ketogrupę ir daug -OH grupių.
Bendra angliavandenių formulė kartais užrašoma kaip CnH2nOn.
Angliavandeniai yra būtini visiems gyviesiems organizmams. Pagrindinė angliavandenių funkcija – jie yra mūsų organizmo energijos šaltiniai, taip pat sudėtingesnių organinių junginių dalys (pvz., deoksiribozė DNR molekulėse), bei atraminės molekulės arba kaip organizmo atpažįstami komponentai (pvz., glikokalikso oligosacharidai veikia kaip antigenai) ir kt.
Polimerinės sandaros angliavandeniai yra vadinami polisacharidais. Angliavandenius sintetina visi gyvi organizmai.
Angliavandenių klasifikacija
Angliavandeniai gali būti skirstomi taip
Monosacharidai
- Ribozė– randama ATP ir RNR sudėtyje
- Dezoksiribozė– randama DNR sudėtyje
- Fruktozė– yra aptinkama meduje, vaisiuose
- Gliukozė – yra aptinkama gyvūnų kraujyje, iš jos yra gaunama energija
Monosacharidų molekulėse gali būti nuo keturių iki dešimties anglies atomų.
Visų monosacharidų pavadinimai baigiasi galūne „-ozė“. Pagal anglies atomų skaičių molekulėje jie yra skirstomi į tetrozes, pentozes, heksozes ir t. t. Didžiausią reikšmę turi heksozės ir pentozės.
Disacaharidai
- Laktozė (gliukozė + galaktozė) – yra aptinkama piene
- Maltozė (2 gliukozės molekulės) – susidaro virškinant krakmolą
- Sacharozė (gliukozė + fruktozė) – jos yra yra augalų vaisiuose, cukriniuose runkeliuose, cukranendrėse
Polisacharidai
- Krakmolas – Jį kaupia bulvių stiebagumbiai, javų grūdai kaip atsarqines medžiagas.
- Glikogenas – Tai stuburinių gyvūnų organizmuose kaupiama kepenyse bei raumenyse kaupiama atsarginė medžiaga.
- Celiuliozė – augalų sienelių medžiaga. Daugiausia celiuliozės yra linuose, kanapėse, medvilnėje, medienoje. Tai augalų statybinė medžiaga iš kurios yra sudarytos augalų ląstelių sienelės.
- Chitinas – tai medžiaga, kuri sudaro nariuotakojų gyvūnų išorinius griaučius. Chitinas taip pat yra grybų ląstelių sienelių statybinė medžiaga.
Disacharidai, oligosacharidai ir polisacharidai yra sudaryti iš monosacharidų ir hidrolizės metu skaidosi.
Angliavandenių apykaita
Mūsų organizmas tiesiogiai gali pasisavinti tikt gliukozę ir fruktozę. Jų yra yra augalų sultyse ir kai kuriuose vaisiuose. Daugelis kitų angliavandenių iš pradžių turi būti suskaidyti į monosacharidus, o kai kurie monosacharidai turi būti paversti į gliukozę.
Gyvūnų organizmai patys nesugeba sintetinti angliavandenių iš anglies dioksido. Tik augalai gali juos sintetinti iš atmosferos CO2 ir H2O, vykstant sudėtingai cheminei reakcijai – fotosintezei.
Sudėtingesni angliavandeniai organizme suskyla į gliukozę, kuri po to yra įsiurbiama į kraują. Gliukozės lygis kraujyje visada pastovus (0,10–0,12 %). Jos kiekį reguliuoja insulino ir gliukagono sistema.
Gliukozės perteklius kraujyje yra verčiamas į yvūninį krakmolą – glikogeną, kuris kaupiasi kepenyse ir raumenyse. Kai gliukozės trūksta, ją organizmas atskelia iš glikogeno.