Bulimija arba vilko apetitas yra valgymo sutrikimas, kuris pasireiškian nenumaldomu noru valgyti.
Epidemiologija
Sergamumas bulimija nėra retas, pasitaiko 1 – 4 %. Berniukai bulimija serga rečiau 10 – 15 % visų atvejų. Bulimija susergama kiek vėliau nei anoreksija. Liga gali prasidėti iki 35 m. amžiaus. Mirtingumas per 6 m. – 1%.
Diagnostiniai bulimijos kriterijai1. Nenugalimas potraukis valgyti daug ir per trumpą laiką – suvalgomas neįtikėtinai dideli maisto kiekiai.
2. Metamas svoris, yra vengiama storinančio maisto poveikio, panašiai kaip ir kaip anoreksijos metu – neretai vemiama, naudojami laisvinamieji ir kt.
3. Yra didelė baimė nutukti, bet potraukis maistui dar didesnis už baimę.
Taigi susirgimas yra panašus į anoreksiją, kartais net atrodo, kad vienas susirgimas keičia kitą, bet bulimijos atveju svoris paprastai nemažėja.
Bulimijos klinikaBulimijai yra būdingi dažni valgymo priepuoliai. Valgoma po kelis kartus per dieną. Maistas yra pritaikomas greitam valgymui, kad jo nereikėtų kramtyti, pvz.:suvalgoma pora litrų kruopų košės. Prisivalgę ligoniai stengiasi viską išvemti, bet nebūna ryškaus svorio mažėjimo.
Bulimija neretai yra kartu su priklausomybe nuo alkoholio, narkomanija, kleptomanija. Medicininės bulimijos komplikacijos yra panašios kaip anoreksijos kaip ir esant anoreksijai. Tačiau kiek mažiau išreikštos, ypač tos, kurios yra susijusios su vėmimu. Neretai kartu pasireiškia ir save žalojantis elgesys. Po apsirijimo epizodų jaučiamas didžiulis kaltės jausmas.
Gydymo principai
Taikomos įvairios psichoterapijos rūšys bei nedidelės SSRI (fluoksetino) dozės.