Sidabražolė miškinė

Augalas – Sidabražolė miškinė

Lotyniškas pavadinimas – Potentilla erecta
Sinonimai – dagiukas, degsnys, degimo žolelė, gumbo žolelė, gumbučiai, senšaknė, trakžolė, Agrimony, Ansérine, Argentine, Bec d’Oie, Crampweed, Goose Grass, Goose Tansy, Goosewort, Herbe aux Oies, Moor Grass, Potentille, Potentilla anserina, Potentille Ansérine, Potentille des Oies, Prince’s Feather, Richette, Silverweed, Trailing Tansy, Wild Agrimony, Лапчатка прямостоячая, язь-трава, завязный корень, завязник, деревянка, древлянка, шептуха, дубровка, дубровный корень, пупная трава, поносная трава, узик, золотник, Wild Agrimony,

Šeima – Erškėtiniai ( Rosaceae Juss.)

Augalo aprašymas

Miškinė sidabražolė yra daugiametis  žolinis augalas, išaugantis iki 10–40 cm aukščio. Jos šakniastiebis yra raudonai rudos spalvos, 1–3 cm storio, raudonai rudu šakniastiebiu,. Sidabražolės šakniastiebio skerspjūvyje matyti rausva žvaigždė. Iš šakniastiebio išauga priešakniniai lapai. Jos lapai yra ilgi triskiaučiai ir netgi penkiaskiaučiai, susideda iš kiaušiniškos formos, dantytų lapelių. Prie stiebo taip pat yra  prisitvirtinę ir bekočiai, triskiaučiai, su dideliais prielapiais lapai. Sidabražolė turi kelis plonus, kylančius stiebus. Jie šakojasi  viršutinėje dalyje. Žiedai yra geltoni, pavieniai, ant ilgų žiedynkočių. Taurėlapių ir vainiklapių žiede dažniausiai po 4. Žydi sidabražolės birželio–rugpjūčio mėnesiais. Vaisius – lukštavaisis.
Sidabražolės yra Šiaurinio Pusrutulio gyventojos. Jų augimviečių yra visoje Europje ir  Rusijoje. Lietuvoje auga daugiau nei 20 Potentilla L. genties rūšių.Ji mėgsta augti  miškuose, prie takelių  ir drėgnose miško aikštelėse. Mėgsta lengvą, durpinį dirvožemį.

Naudojamos augalo dalys

Miškinės sidabražolės savavališkai rinkti negalima. Augalas yra įtrauktas į „Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą”. Rinkti ir prekiauti sidabražolėmis galima tik turint Aplinkos ministerijos leidimą.
Gydymui yra naudojami sidabražolių šakniastiebiai (Tormentillae rhizoma; Rhizoma Tormentillae). Jie yra kasami rudenį ir pavasarį. Iškasti šakniastiebiai yra nuplaunami ir apvytinami. Džiovinimui yra paskleidžiami  plonu sluoksniu. Sidabražolės yra džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 40–45°C temperatūroje.

Maistinės savybės

Miškinės sidabražolės šaknys maloniai kvepia. Jų kvapas primena rožių. Šaknys yra naudojamos žuvų pramonėje, nes jos kietina mėsą ir ją nudažo rausva  spalva bei suteikia ypatingą aromatą ir  skonį. Sidabražolės šaknystaip pat neretai dedamos į  įvairių prieskonių mišinius. Virtas miškinės sidabražolės šaknis galima valgyti su sviestu, o jų lapais galima pagardinti mėsos, žuvies ir vištienos patiekalus.

Miškinės sidabražolės šaknys audinius dažo raudona, juoda ir ruda spalvomis. Jas galima naudoti odų rauginimui. Sidabražolės lapai audinius nudažo šviesiai gelsva spalva.

Veikliosios medžiagos

Sidabražolės šakniastiebiuose yra iki 30 % rauginių medžiagų. Aptikta juose ir tormentolinės rūgšties, glikozido tormentilino, iki 6% triterpenoidų, iš kurių yra svarbiausi chinovikinė rūgštis ir tormentozidas. Yra joje ir dervų,fenolkarbolinių rūgščių ( galinės, chininės, elaginės, kafeinės, n-kumarininės, prokatechininės), taip pat vaško, nedaug eterinio aliejaus ir flavonoidų ( fluorogliucino, pirokatechino, pirogalolo ). Miškinės sidabražolės veikliosios medžiagos  pasižymi sutraukiančiomis, kraujavimą stabdančiomis ir antimikrobinėmis savybėmis.

Naudojimas medicinoje

Sidabražolė gydymui vartojama nuo žilos senovės. Viduramžiais ji buvo bene vienintelė priemonė naudojama dizenterijos gydymui. Liaudies medicinoje naudota dėl savo stipriai sutraukiančių savybių, taip pat kaip skausmą malšinanti ir atsikosėjimą gerinanti priemonė. Sidabražolės šakniastiebiai vartoti gastrito, skrandžio opaligės, gydymui, taip pat įvairių kraujavimų stabdymui, tulžies sekrecijai skatinti, skrandžio sekrecijai paskatinti.

Sidabražolės lapų ir žiedų nuovirais gydyti pabrinkimai, ypač atsiradę dėl kepenų pakenkimų. Išoriškai sidabražolės tepalai tepti ant šlapiuojančios odos, jais gydyti nušalimai. Naudota burnos skalavimui sergant angina, taip pat jos dedama į inkstų susirgimams, gerybinės prostatos hiperplazijos ir šlapimo pūslės susirgimams skirtiems mišiniams.

Šiai dienai miškinės sidabražolės šakniastiebių nuoviras yra vartojamas išoriškai – gerklei ar burnai skalauti sergant angina, stomatitu, kraujuojant dantenoms. Taip pat  yra naudojami jų  pavilgai, kurie yra dedami ant nudegusių, nušalusių odos plotų, suskeldėjusių rankų ir kojų, spuoguotos odos. Į vidų sidabražolės nuoviras vartojamas viduriuojant, skrandžio ir gimdos kraujavimams stabdyti, lėtiniams virškinamojo trakto uždegimams gydyti.

Vokietijos medikai rekomenduoja sidabražolę vartoti viduriavimams stabdyti, taip pat naudoti kaip burnos skalavimo priemonę esant dantenų uždegimams.

Miškinės sidabražolės vartojimo formos

Yra vartojami miškinės sidabražolės šaknų nuoviras, taip pat tepalai. Spiritiniai sidabražolės tirpalai pasižymi kraujagysles sutraukiančiu, o vandeniai jos tirpalai pasižymi šlapimą varančiu poveikiu.

Pašaliniai sidabražolės vartojimo reiškiniai – Nenustatyti

Kada sidabražolės  preparatų vartoti negalima

•  Virškinamojo trakto sutrikimai  -Miškinės sidabražolės negalima naudoti esant vidurių užkietėjimui ir sutrikus skrandžio veiklai.
•  Kraujo krešėjimo sutrikimai  – Miškinė sidabražolė nevartotina esant padidintam kraujo krešumui.
•  Nėštumas ir maitinimas krūtimi  – Miškinės sidabražolės preparatai neskirtini nėščioms ir maitinančioms moterims.
•  Karščiavimai  – Miškinės sidabražolės negalima naudoti karščiavimo metu.
•  Arterinė hipertenzija  – Miškinė sidabražolė nevartotina esant arterinei hipertenzijai.

Liaudiški receptai su sidabražole

Sidabražolės nuoviras

1 valgomąjį  šaukštą smulkintų miškinės sidabražolės šakniastiebių užpilti viena stikline verdančio vandens. Pavirinti ant silpnos ugnies  20 min ir tuoj pat nukošti.  Geriama po 1 valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną prieš valgį. Skalavimams skirtas nuoviras turi būti skiedžiamas dar 4 kartus virintu vandeniu.