Baltymas šlapime

Sinonimai – šlapimo kiekybinis baltymas, proteinurijos testas, „Microprotein“.

Tyrimo reikšmė

• Baltymas šlapime  yra vienas svarbiausių inkstų ligos požymis.
• Pagal savo kilmę proteinurija gali būti  skirstoma į prerenalinę, renalinę ir postrenalinę.
• Informatyviausias baltymo kilmės šlapime nustatymas bus surinkus ir ištyrus visos paros šlapimą.
• Šis tyrimas yra ypač svarbus, jeigu yra diagnozuojama nefrozinė būklės arba inkstų uždegimas.
• Rankinis baltymo kiekio šlapime tyrimas, panaudojant sulfosalicilo rūgštį, yra pats netiksliausias.
• Albuminai sudaro absoliučią daugumą visų šlapime esančių baltymų.
• Mielominės ligos atveju (esant paraproteinemijoms) šlapime gali atsirasti  ir patologinių baltymų formų ( tokių kaip Bence–Jones baltymas).
• Pirmą kartą nustačius proteinuriją, papildomai reikėtų atlikti šiuos tyrimus: kreatininą, urea, serumo baltymų elektroforezę, ANA titrų nustatymą, anti-DNR, ŽIV, hepatito B antigeno, hepatito C antikūnų ir komplemento frakcijų (C3, C4) nustatymą.
• Šlapimo baltymų frakcijų elektroforezę, imunoelektroforezę ir imunofiksaciją reikėtų atlikti tuo atveju, kai yra  įtariama mielominė liga, makroglobulinemija,  arba amiloidozė.
• Proteinurijos nustatymas kai  kartu yra  ir  kraujospūdžio padidėjimui, rodo labiau pažengusią hipertenzinę ligą.
• Normaliai per inkstus šalinamo baltymo kiekis su šlapimu per parą neturi viršyti 150 mg. Didžiąją išsiskiriančio su šlapimu baltymo dalį sudaro inkstų kanalėlių ląstelėse gaminamas Tamo-Horsfolo (Tamm-Horsfall) baltymas, kurio fiziologinė reikšmė kol kas nėra gerai išaiškinta.
• Albumino per parą su šlapimu išsiskiria labai mažai – 20 mg. Jeigu jo yra išskiriama normaliai, tai šiuo atveju šlapimo tyrimas juosteliniu būdu būna neigi

Diferencijuojant proteinurijas turėtų būti papildomai šlapime nustatomi šie rodikliai:

• 1) albuminas;
• 2) α1-mikroglobulinas;
• 3) β-NAG;
• 4) α2-makroglobulinas;
• 5) IgG.

Verta žinoti

Nefrozinių sindromų metu proteinurija  paprastai yra didelio laipsnio.  Nefrozinio sindromo  sunkumo laipsnį daug nulemia proteinurijos dydis. Didelė proteinurija yra laikoma tada, kai per parą išsiskiria 3,5 g šlapimo.

Toli pažengusiam nefroziniam sindromui yra  būdinga hipoalbuminemija, hipoproteinemija (nes į šlapimą patenka serumo albuminas ir jo mažėja kraujyje), α2-globulinų frakcijos padidėjimas, γ-globulinų frakcijos sumažėjimas, hiperlipidemija, edemos.

 Naujagimiams per  pirmas tris paras po gimimo gali būti nustatomas didelis baltymo kiekis šlapime . Tai laikoma norma.

Baltymas šlapime dažnai gali būti aptinkamas atliekant skriningą šlapimo automatu. Šio tyrimo ypatumai aprašyti „PRO (baltymas, albuminas) šlapimo analizatoriumi“.

BŠTJ reagentas labai jautrus albuminui, bet mažiau kitiems baltymams: globulinams, hemoglobinui, paraproteinams. Šlapimo juostelės yra nepakankamai jautrios lengvosioms imunoglobulinų grandinėms, todėl mielominės ligos diagnostikai baltymas šlapime turi būti nustatomas kitais metodais – geriausiai tinka imunofiksacija, nefelometrija.

Juosteliniu būdu  gali būti nustatoma tik apytikslė baltymo koncentracija šlapime, tikslus proteinurijos dydis gali būti įvertinamas tik  surinkus paros šlapimą. Kai juostelinis tyrimas rodo teigiamą eritrocitų, baltymo ar leukocitų rezultatą, yra būtina toliau atlikti šlapimo nuosėdų morfologinį tyrimą.

BŠTJ tyrimas  taip pat yra nepakankamai jautrus mikroalbuminurijai nustatyti. Mikroalbuminurija yra būklė, kai albumino su šlapimu išskiriama > 30mg, bet < 300mg per parą. Mikroalbuminurija yra ankstyvos diabetinės nefropatijos, atsiradusios dėl arterinės hipertenzijos organų pakenkimo požymis.  Ligai progresuojant albuminurija gali pereiti į nefrozinio lygio proteinuriją. Mikroalbuminurijos  nustatymui paprastai yra naudojamos specialios tyrimų juostelės arba šis tyrimas yra atliekamas kitais metodais.

 Pastebėjus baltymą šlapime reikia kiekybiškai įvertinti proteinurijos dydį . Kai pažeidžiamos inkstų kanalėlių ląstelės (intersticinis nefritas ar nekrozė), pasireiškia didelio laipsnio proteinurija.

Norma

Juostelinis šlapimo analizatorius

­ vienkartinis tyrimas  0–0,25g/l (pėdsakai)

Biocheminis analizatorius

­ suaugusieji  0,03–0,15g
­ vaikai   0,02–0,10g/l parą

Pasiruošimas tyrimui

Pasiruošimas nereikalingas. Badauti nereikia.

Tyrimo atlikimo tvarka

Šlapimas renkamas į sterilų indą.

Tyrimo rezultatų vertinimas  Padidėjęs baltymo kiekis šlapime yra yra nustatomas kai yra šie susirgimai ir būklės 

I. Prerenalinės proteinurijos

• Lėtinis širdies nepakankamumas
• Tranzitorinė proteinurija:
• —-Karščiuojant
• —-Būklė po chirurginės operacijos,
• —-Anemija
• —-Hipertireozė,
• —-Insultas
• —–Traukuliai
• —–Padidėjęs fizinis krūvis
• —–Buvimas šaltyje
• Amiloidozė
• Trombotinė trombocitopeninė purpura, kitos trombocitų ligos
• Mielominė liga, Waldenström makroglobulinemija;
• Mieloleukemija (lizocimas šlapime).

II. Renalinės proteinurijos

• Inkstinė ir piktybinė hipertenzija
• Membraninė nefropatija ir proliferacinis glomerulonefritas
•  Lėtinis pielonefritas
•  Nėščiųjų toksikozė, eklampsija
• Inkstų policistozė
• Diabetinė nefropatija
• Inkstų amiloidozė
•  Sisteminė raudonoji vilkligė
•  Goodpasture sindromas
• Inkstų venos trombozė
•  „Minimali“ nefropatija
•  Fanconi sindromas
•  Wilsono liga

Gerybinė proteinurija gali būti dėl šių būklių

• kūno padėties
• didelio fizinio krūvio
• didelės ar žemos temperatūros
• nėštumo

Patologinė proteinurija gali būti dėl šių būklių

• Išorinių priežasčių
• —inkstų kolika
• —kepenų cirozė
• —plazmacitoma
• —mielominė liga
• —širdies nepakankamumas
• Inkstų susirgimų
• —pielonefritas
• —glomerulonefritas