Vaginitu yra vadinamas makšties uždegimas. Gydytojai dažniau kalba apie vulvovaginitą, nes paprastai makšties uždegimas apima ne tik vidinius moters lytinius organus ( vadinamus vagina), bet paliečia ir išorinius lyties organus, kurie yra vadinami vulva.
Kokios yra vaginito priežastys?Jas grubiai galima skirstyti į išorines ir vidines priežastis.
Išorinės priežastys
Iš išorės patekusios bakterijos ir virusai
Helmintozės- pavyzdžiui spalinės.
Vidinės priežastys
Natūralios makšties mikrofloros sutrikimas. Kitaip ši būsena yra vadinama bakterine vaginoze.
Tai pati dažniausia vaginito priežastis, kurios metu makštyje sumažėja natūraliai ten gyvenančių laktobakterijų kiekis, dėl ko padidėja anaerobinių bakterijų. Kadangi natūrali bakterijų pusiausvyra sutrinka, atsiranda daug gausių, namalonaus kvapo išsskyrų. Pradeda varginti perštėjimas ir niežėjimas makštyje.
Jeigu uždegimą sukėlė mieliagrybis – Candida albicans grybelis, būsena yra vadinama kandidoze. Jos metu išskyros iš makšties yra panašios į varškę, jos yra bekvapės. Uždegimą taip pat lydi stiprus niežulys, gali būti ir perštėjimas.
Kas dažniausiai sutrikdo natūralią makšties florą?
Priežasčių gali būti daug.
Pernelyg dažnas lytinis aktyvumas
Vartojami kai kurie vaistai- pavyzdžiui stiprūs antibiotikai
Netinkamai parinktos higienos priemonės – neretai jos būna labai aštrios ir pakeičia natūralią makšties terpę (pH). Šios priemonės taip pat vietiškai dirgina makšties audinius. Neretai tai būna į vidų naudojamos žvakutės, spermicidai, makšties purškalai, makšties dušas, kosmetinės priemonės, kvepalai.
Nusilpusi imuninė sistema- sergant lėtinėmis ligomis- cukralige, hipotireoze
Hormonų pusiausvyros pokyčiai- atsiranda nėštumo ar menopauzės metu.
Menopauzės metu dažniausiai vystosi atrofinis vaginitas. Dėl natūralaus hormonų estrogenų kiekio sumažėjimo makšties gleivinė išsausėja, ji taip pat išplonėja, todėl yra labai lengvai sužeidžiama ir jautri.
Vaginito klinika
Ligai yra būdina pasikeitusi išskyrų iš makšties spalva, jų kvapas ir kiekis.
Nusiskundimai ir simptomatika
Makštyje yra jaučiamas niežulys ar diskomfortas
Lytinių santykių ar šlapinimosi metu moteris taip pat gali jausti skausmą
Kartais gali būti ir matomas lengvas kraujavimas iš makšties
Dažniausiai gydytojai susiduria su bakterine vaginoze, grybeliniu kolpitu, trichomonų sukeltu vaginitu ir makšties atrofija.
Bakterinė vaginozė
Ją sukelia mikrofloros pokyčiai, dėl ko padidėja vieno ar kelių mikroorganizmų skaičus makštyje. Paprastai išnyksta gerosios makštyje natūraliai gyvenančios bakterijos – laktobacilos.
Sergant bakterine vaginoze makšties išskyros yra pilkai baltos spalvos, skleidžian blogą kvapą (dažniausia pati pacientė apibūdina jį kaip žuvies kvapą) .Išskyrų pagausėja po lytinių santykių.
Didesnę riziką šia būklei išsivystyti turi tos moterys, kurios santykiauja su nauju ar keliais lytiniais partneriais ir naudoja vidines kontraceptines priemones. Tačiau ši būsena nėra laikoma lytiškai plintančiu susirgimu.
Daugiau nei 50 procentų moterų ši būklė būna be jokių simptomų. Susirgimas siejamas su rūkymu ir pacientės rase. JAV dažniau stebimas ispanų kilmės ir afroamerikiečių tarpe.
Dėl pakitusios makšties mikrofloros, didėja moters rizika susirgti lytiniu keliu plintančiomis ligoms. Taip pat bakterijos gali gimdymo takais gali kilti į viršų ir tapti lėtinės mažojo dubens uždegiminės ligos priežastimi. Nėštumo metu kylanti viršun infekcija gali sukelti priešlaikinį vaisiaus pūslės plyšimą, iššaukti priešlaikinį gimdymą ir tapti naujagimio mirties priežastimi. JAV yra laikoma, jog būtent dėl šios bėdos įvyksta nuo 70 iki 80 procenetų prenatalinių mirčių. Ji taip pat gali tapti pogimdyminio endometrito priežastimi.
3 bakterinio vaginito diagnostiniai kriterijai
Skystos, putotos, pilkšvos nemaloniai kvepiančios išskyros.
Makšties pH yra didesnis nei 4.5 tiriant su popierėliu (pH > 4,5)
Tteigiamas aminų testas ( jaučiamas žuvies kvapas užlašinus KOH 10 proc. tirpalo ant tepinėlio)
Tepinėlyje iš makšties randama indikatorinių ląstelių ( tai makšties epitelio ląstelės aplipusios anaerobinėmis bakterijomis).
Bakterinio vaginito gydymo principai
Gydymas nėra labai paprastas, nes liga linkusi atsinaujinti. Yra nustatyta, jog beveik 1/3 moterų bakterinis vaginitas pasikartoja po 30 ar 90 dienų užbaigus gydymą. Net 70 procentų atveju būklė atsinaujina 9 mėnesių laikotarpyje.
Kol kas nėra pilnai aišku ar taip būna dėl reinfekcijos ar tiesiog liga nebuvo išgydyta. Reinfekcija galima tuo atveju, jei moteris po gydymo nepakeitė savo gyvenimo įpročių, kurie ir sukėlė pirmąjį infekcijos epizodą. Tačiau gali būti, jog normali makšties flora negali atsistatyti dėl persistuojančių patogeninių bakterijų, kurios yra įsikūrę vietiškai veikiantiems vaistams neprienamose vietose- pvz. gimdos ertmėje.
Bakterinės vaginozės gydymo tikslas yra atstatyti normalią moters makšties terpę ( pH turi būti mažesnis už 4.5) ir atstatyti normalią makšties mikroflorą. prastai yra gydoma antibakteriniais preparatais. Dažniausiai yra skiriamas vietinis gydymas- skiriamos tabletės, geliai, kremai. Gydymui skirti preparatai dažniausiai yra vartojami 1–2 kartus per dieną 5–7 dienas. Gydymas laikomas sėkmingu, jeigu tepinėlyje neberandama indikatorinių ląstelių ir išnyksta aminai, atsistato normalus laktobacilų kiekis.
Jeigu po gydymo pH yra mažesnė nei 4.5, laikoma, jog rizika jog susirgimas pasikartos yra nedidelė. Jeigu jis yra didesnis nei 4.5 pakartotinio susirgimo rizika išlieka. Dėl ko gali būti, jog bus skiriamas agresyvesnis gydymas.
Po gydymo rekomenduojama pasitikrinti pas gydytoją 7 ar 14 dienų laikotarpyje. Po to dar kartą pasitikrinti po 1 mėnesio.
Gydymo metu yra rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių, kol makšties mikroflora netaps normali. Jeigu infekcija yra linkusi kartotis- rekomenduojama lytinių santykių metu naudoti prezervatyvus arba taip pat gydyti ir partnerį.
Bakterinės vaginozės profilaktikos principai
Praktikuoti saugius lytinius santykius ( nors liga ir nelaikoma lytiškai plintančia). Geriausia priemonė normaliai makšties terpei ir florai išsaugoti- pastoviai naudotis prezervatyvais. Juos taip pat rekomenduojama naudoti ir gydymo metu, kol gydymas nėra baigtas.
Vartoti kuo mažiau rafinuotų angliavandenių ir cukraus. Stengtis valgyti kuo sveikiau, vartoti daug ląstelienos.
Išsiaiškinti kam ir kaip esate alergiškos. Iš aplinkos pašalinti alergenus ir agresyvias kosmetines bei skalbimo priemones.
Vartoti acidofilinį jogurtą arba maisto papildus su laktobacilomis. Ypač jeigu naudojote abtibiotikus.
Po menopauzės- gydytojas gali skirti estrogeninius makšties tepalus, kad būtų išlaikytas normalus makšties pH.
Jei liga kartojasi vietiškai gali būti skiriami boro rūgšties ir laktobacilų prepratai 1-2 savaitėm ir geriami laktobacilų preparatai iki 6 mėnesių.
Grybelinis vaginitas
Vystosi dėl to, kad makštyje išveša mielių grybelis- Candida albicans. Tačiau ligą gali sukelti ir kitos mieliagrybio rūšys – C. glabrata, C. tropicallis, C. krusei. Iš jų dažniausia pasitaiko Candida glabrata sukeltas susirgimas.
Šiai ligos formai būdingas stiprus niežulys, o makšties išskyros būna baltos ir tirštos, primena varškę. Vargina stiprus niežulys, perštėjimas, deginimas. Makštis ir išoriniai lytiniai organai gali būti patinę, paburkę, paraudę. Gali būti skausmingi lytiniai santykiai, skausmingumas šlapinantis. Klinika paaštrėja prieš pat mėnesines. Šiek tiek palengvėja prasidėjus mėnesinėms. Lytiniu keliu ši bėda neplinta, dažniau vargina turinčias viršsvorio ir sergančias cukralige moteris bei nėščiąsias.
Susirgimo rizika didėja vartojant antibiotikus, steroidinius preparatus, estrogenus, hormoninius preparatus, citotoksinius vaistus, po chemoterapijos ir spindulinio gydymo, blogai kontroliuojant cukraus kiekį kraujuje, vartojant kontraceptines piliules, taip pat nėštumo metu ar priartėjus menopauzei.
Liga dažniau paliečia asmenis su susilpnėjusiu imunitetu – sergančius cukralige, Kušingo liga, Adisono liga, skydliaukės susirgimais, leukemija, ŽIV/AIDS.
Ligą taip pat gali išprovokuoti stipriai prigludnantys ir judesius varžantys rūbai, piktnaudžiavimas daug cukraus turinčiu maistu.
Yra nustatyta jog net 75 procentams moterų gyvenime jis pasitaiko bent vieną kartą.
Laikoma, jog grybelinis vaginitas yra recidyvuojantis, jeigu per metus yra nustatomi 4 ar daugiau šio susirgimo epizodai.
Diagnostikos principai
Ligos diagnozė remiasi nusiskundimais, klinika, apžiūros ir mikroskopiniais duomenims. Jeigu būtina- imamas pasėlis.
Specifiškiausi kandidozinio vaginito požymiai- stiprus niežulys ir negausios išskyros.
Reinfekcijos šaltinis net 48 procentais atvejų yra moters partneris. Taip pat kandidozinių židinių gali būti aptinkama burnos ertmėje. Manoma, jog lytiniu keliu liga plinta esant oro- genitaliniam kontaktui.
Apžiūros metu nustatomas vulvita arba vaginitas, gali būti nustatoma vulvos hiperplazija, dermatitai, lichenifikuotos plokštelės. Lėtiniam uždegimui būdinga hiperpigmentacija arba hipopigmentacijos židiniai. Makštyje neretai randama išskyrų.
Makšties pH paprastai yra mažesnis nei 4.5 ( tai leidžia diferencijuoti su kitomis kolpito formomis). Tepinėlyje randamas mieliagrybis. Įtarus sisteminę infekciją gali būti imamas ir pasėlis.
Gydymo principai
Grybelinis vaginitas yra gydomas kremais ar žvakėmis nuo grybelių, sunkesniais atvejais skiriami vaistai, kurie vartojami per burną.
Taip pat būtina sureguliuoti dietą, jeigu reikia gydyti gretutinius susirgimus.
Kandidozinio vaginito profilaktika
Vengti ankštų ir spaudžiančių drabužių, ypač apatinių.
Vengti kaproninių kojinių ir sintetinių apatinių rūbų.
Lytinių santykių metu naudoti prezervatyvus.
Mažinti angliavandenių ir suvartojamo cukraus kiekį.
Iš aplinkos šalinti alergenus, agresyvius skalbiklius ir aštrias kosmetikos priemones.
Vartoti laktobacilas ir acidofilinį jogurtą.
Gydytojui skyrus– po menopauzės – rūgštinę makšties terpę stengtis palaikyti estrogeniniais kremais.
Trichomonozinį vaginitą sukelia mikroorganizmas ( Trichomona vaginalis). Sukėlėjas yra perduodamas lytinių santykių metu. Trichomonų sukeltai infekcijai yra būdingos žalsvai gelsvos spalvos išskyros.Gali būti putotos.
Gydymo principai
Makšties uždegimas yra paprastai gydomas atsižvelgiant į ligos priežastį.
Grybelinis vaginitas šalinamas kremais ar žvakėmis nuo grybelių, sunkesniais atvejais skiriami vaistai, kurie vartojami per burną.
Trichomoninis vaginitas gydomas vaistais nuo bakterijų.
Atrofinis vaginitas gali būti sėkmingai gydomas estrogenų kremais ir makšties žiedais.
Neinfekcinis vaginitas dažniausi yra negydomas, pakanka pašalinti uždegimą sukėlusius veiksnius- naują muilą, tamponus, agresyvias higienos priemones.
Bendrieji makšties uždegimo profilaktikos principai
Po vandens procedūrų kruopščiai nusiplauti muilą nuo išorinių lytinių organų ir gerai nusausinti odą
Vengti tamponų ir kelnaičių įklotų
Po pasinaudojimo tualetu šluostytis iš priekio atgal ( o ne atvirkščiai)
Lytinių santykių metu reikėtų naudoti prezervatyvą
Rekomenduojama dėvėti laisvus, judesių nevaržančius medvilninius apatinius
Stengtis neplauti makšties specialiomis vidun makšties įvedamomis priemonėmis. Makšties higienai palaikyti iš esmės pakanka tik išorinių organų apsiplovimo. Makšties plovimas pašalina ten esančius mikroorganizmus.