Galangalas

Augalas – Galangalas

Lotyniškas pavadinimas – Alpinia officinarum

Sinonimai –Alpinia officinarum, Alpinie, Catarrh Root, China Root, Chinese Ginger, Colic Root, East India Catarrh Root, East India Root, Galanga, Galanga Camphré,  Galanga kaempferia, Galanga Minceur, Galangal, Galangal Officinal, Galangal Root, Galgant, Gao Liang, Gao Liang Jiang, Gargaut, Gingembre Rouge, India Root, Languas officinarum, Lesser Galangal, Petit Galanga, Racine de Galanga, Radix Alpiniae Officinarum, Rasna, Rhizoma Galangae, Galangal Oil, Low John the Conqueror Root Extract, Gao Liang Jiang

Šeima – Imbierinių -Zingiberaceae

Augalo aprašymas

Galangalas yra daugiametis imbierinių šeimos augalas, vertinamas dėl savo šaknų. Šio augalo šaknys šliaužiančios, gali užaugti iki 100 centimetrų ilgio ir pasiekti iki 2 centimetrų pločio. Iš šaknų į viršį  išauga nuo 40 cm iki 2 metrų  aukščio tiesūs žydintys galangalo ūgliai. Galangalo  žiedai yra balti, susitelkę į konuso formos žiedynus. Vaistams yra naudojamos galangalo šaknys, kurias patariama kasti rudenį. Galangalai yra kasami ketvirtaisiais ir šeštaisiais gyvenimo metais.
Manoma, jog Galangalas yra kilęs iš Tailando. Tačiau šiuo metu jis plačiai yra auginamas Pietryčių Kinijoje( Hainane), Japonijoje, Indijoje bei Antilų salose. Nuo senovės galangalas kaip prieskonis ir vaistažolė yra auginamas visuose tropiniuose Azijos rajonuose.

Be šios yra auginama ir kita augalo rūšis- Didysis galangalas (Greater galangal) arba Siamo imbieras (Siamese ginger, A. galanga). Tačiau šio augalo skoninės savybės yra žymiai menkesnės. Vienok yra patvirtina, jog pastaroji augalo rūšis pasižymi priešopiniu poveikiu. Tradicinėje kinų medicinoje taip pat naudojamos dar dvi alpinijų rūšys-
cao doucou (A. katsumadai) ir yi zhi ren (A. oxyphylla). Gydymo tikslais jos naudojamos panašiai kaip ir galangalas.

Europą šis augalas pasiekė 9 šimtmetyje ir buvo labai vertinamas. Vokiečių mistikė Hildegarda Von Bingen šį augalą vadino gyvenimo prieskoniu, skirtu nuvaikyti visoms ligoms.

Naudojamos augalo dalys

Maistui ir gydymui yra naudojamos  kvapnios augalo šaknys.  Nuo seno yra laikoma, kad šios šaknys pasižymi šildančiu ir stimuliuojančiu poveikiu ir naudojamos virškinimo sutrikimams gydyti. Jos yra atidalijamos ir sodinamos anksti pavasarį. Maistui gaminti yra rudenį kasamos šviežios augalo šaknys. Iškastas šaknis reikia nuplauti, nuvalyti, supjaustyti gabalėliais ir išdžiovinti saulėje. Tinkamiausi vaistams  yra 10 centimetrų ilgio bei 2 centimetrų pločio galangano šaknų gabaliukai. Džiovinto galangano šaknis yra rudos, o perlaužta – rusvai oranžinės spalvos.  Pardavime taip pat būna galangalo aliejaus ir galangalo šaknies ištraukos.- Galangal Oil, Low John the Conqueror Root Extract.

Maistinė vertė

Maisto gamyboje galangalas yra naudojamas panašiai kaip ir imbieras, tačiau labiau vertinamas, nes yra kvapnesnis.
Jo dedama į likerius ir kitus alkoholinius gėrimas. Galangalas yra traidicinis  Indijos ir Indonezijos virtuvės prieskonis. Juo gardinami daržovių, ryžių mėsos ir žuvies patiekalai bei padažai. Kinijoje galangalai taip pat naudojami ir desertams.

Veikliosios medžiagos

Galangalo šaknyse yra 0,5–1 % eterinių aliejų, kuriame yra cineolio ir eugenolio bei seskviterpenų bei kadineno izomerido. Juose taip pat rasta dervų- galangino, galangolio, alpinino, alpinolo bei krakmolo. Galangalo šaknų nuoviras geriamas siekiant pagerinti apetitą, virškinamojo trakto darbą ir malšinti pilvo skausmus.

Pagrindinės veikliosios medžiagos

Eteriniai aliejai(maždaug 0,5-  1%)- iš jų alfa-pinenas, cineolis,eugenolis, linaloolis ,seskviterpeno laktonai ( galangolis, galanginas, kampferinas, alpinolis ) diterpenai, flavonoidai.

Gydomosios galangalo savybės

Galangalo šaknyse yra prostagalandinų sintezės inhibitorių. Tradiciškai jos naudojamos prieš vidurių pūtimą, prakaitavimo skatinimui taip pat kaip prieskoninė medžiaga.

Nustatyta, jog A. galangaveikia grybelius ir stabdo auglių augimą.

Taip pat pastebėta, jog alpinijos šaknų ekstraktas gali prailginti maisto produktų gyvavimo laiką. Manoma, jog turi ir antioksidantų.

Arabų kraštuose galangalas naudojamas esant  sąnarių skausmams. Tačiau plačiai šis auglas nėra ištyrinėtas. Tyrimai dažniausiai yra atliekami su laboratoriniais gyvūnais.

Mokslinių tyrimų duomenys

Antibakterinis poveikis – galangalas veikia auksinį stafilokoką (Staphylococcus aureus), kuris neretai sukelia odos, akių, ausų ir gerklės infekcijas.

Priešgrybelinis poveikis- augalas taip pat pasižymi priešgrybeliniu poveikiu. Labiausiai veikia mielių grybelį-  Candida albicans.

Osteoartritas – 2001 metais atlikti tyrimai patvirtino, jog imbiero ir galangalo ekstraktai buvo naudingi gydant kelio osteoartrito sukeltus simptomus.

Pagrindinis poveikis

Šildantis ir virškinimą skatinantis poveikis
Stabdo vidurių pūtimą
Veikia priešuždegimiškai
Slopina vėmimą
Veikia antibakteriškai
Veikia grybelius, tačiau žmogaus grybelinių infekcijų gydymui augalas nėra rekomenduojamas- dėl nepakankamų tyrimų duomenų.
Veikia auglius

Tradiciškai vartojamas

Tradicinėje kinų medicinoje– naudojamas kaip šildanti priemonė esant pilvo skausmams, vėmimui, žagsėjimui,  viduriavimams ir peršalimui. Žiaugčiojimui stabdyti vartojamas mišiniuose su Codonopsis pilosula, ir fu ling (Poria cocos).
Indų medicinoje  šis auglas yra vartojamas virškinimo sutrikimų gydymui, taip pat kaip uždegimą slopinantis ir atsikosėjimą gerinantis bei nervų sistemą stiprinantis vaistas. Taip pat naudojamas esant nevirškinimui, skrandžio skausmams, reumatoidiniam artritui, intermituojančiam karščiavimui , bei žagsėjimui gydyti. tradition

Europietiškoji medicina šį augalą pažįsta jau 1000 metų ir naudoja panašiai kaip ir imbierą- esant nevirškinimui, vėmimui, pilvo skausmams. Taip pat naudojamas jūrligės simptomų slopinimui. Galangalo ištrauka taip pat gali būti gydomi burnos išopėjimai ir dantenų susirgimai. Galangalo preparatai kartu su kitais vaistažolių mišiniais gali būti naudingi gydant žarnyno kandidozę.

Arabų kraštuose galangalas yra duodamas arkliams- kad juos ,,uždegtų“.

išleidimo formos

Galangalo preparatai gali būti išleidžiami kaip aliejus ir augalo ištraukos. Taip pat gali būti vartojamos ir jo šaknys.

Dozavimas

Įprastai yra vartojama iki 1 g galangalo šaknies per os.

Galangalo milteliai : įprastinė dozė kapsulės po 250 mg du kartus per dieną. Vartojamos pykinimui slopinti.

Galangalo tinktūra: Įprastai vartojama po 20 lašų praskiestų 100 ml karšto vandens iki 3 kartų per dieną. Tinka ilgesniam vartojimui, virškinimui pagerinti.

Galangalo ištrauka : geriama iki 150 ml lėtai- esant pykinimui, jūrligei.

Vartojant vidutinėmis dozėmis šis augalas veikia šildančiai ir švelniai stimuliuoja virškinimo sistemą. Vartojamas didelėmis dozėmis veikia dirginančiai.

Pašalinis galangalo  poveikis

Vartojant didelėmis dozėmis gali pasireikšti virškinamojo trakto sudirginimo reiškiniai-  pykinimas, vėmimas ir viduriavimas.

Galangalo sąveika su kitais vaistais

Galangalas gali sąveikauti su skrandžio sulčių rūgštingumą reguliuojančiais preparatais ir gali slopinti jų poveikį.

Kada galangalo preparatų vartoti negalima

Manoma, jog augalas vartojamas maistinėmis dozėmis yra saugus vartoti.

Galangalo vartojimas nėštumo metu ir maitinant krūtimi nėra moksliškai ištyrinėtas, todėl rekomenduojama  jo nevartoti  nėštumo metu ar planuojant nėštumą.

Galangalo preparatų nerekomenduojama vartoti esant lėtiniams virškinamojo trakto susirgimams.

Galangalo preparatų nerekomenduojama naudoti standartiniam sąnarių susirgimų bei grybelinių susirgimų gydymui, dėl nepakankamų mokslinių tyrinėjimų duomenų.

Maistinės  galangalo savybės

Galangalo šaknies kvapas šiek tiek primena imbierą, tačiau yra gerokai kvapnesnis. Dažniausiai galangalo dedama į likerius ar kitus alkoholinius gėrimus. Jis taip pat vartojamas kaip prieskonis- jo dedama į daržoves, ryžius, mėsos ir žuvies patiekalus bei padažus. Kinijoje galangalais mėgsta gardinti ir saldžiuosius patiekalus bei desertus.