Aguona daržinė

Aguona daržinė ir jos gydomosios savybės

Augalas – Aguona daržinė

Lotyniškas pavadinimas – Papaver somniferum L.

Sinonimai – Opium Poppy,

Šeima –Aguoninių (Papaveraceae)

Augalo aprašymas

Aguonas žmonija pažįsta nuo žilos senovės laikų. Jos yra išplitusios beveik visoje Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Indijoje. Gamtoje žinoma apie 150 aguonų rūšių. Lietuvoje auga 4. Labiausiai paplitusi yra daržinė aguona. Lietuviškos aguonos yra vienmečiai žoliniai augalai, išaugantys iki 60–100 aukščio.Aguonų stiebai yra tiesūs, pūkuoti ir beveik nesišakoja. Jų lapai  yra pailgi, siekia 10–30 centimetrų ilgio, apačioje nusėti retais plaukeliais, o kraštuose – dantyti. Aguonos žydi pavieniais dideliais raudonos- rožinės, geltonos spalvos žiedais. Aguonos vaisius – rutulio formos, 2–5 centimetrų skersmens galvutė, kurios viršus akėtas. Aguonų sėklos yra smulkios, tamsiai pilkos , juodos ar balkšvos spalvos. Vienoje galvutėje aguona gali subrandinti iki 30 tūkstančių sėklų( priklauso nuo aguonos rūšies). 1000 aguonų sėklų sveria apie 0,25—0,45 g.

Aguonos žydėjimo laikotarpis- gegužės- birželio mėnesai. Sėklas jos brandina  antroje vasaros pusėje- nuo liepos mėnesio iki rugsėjo mėnesio pradžios. Aguonos mėgsta augti dykvietėse, pūdymuose, javuose, ant pylimų.

Naudojamos augalo dalys

Vaistines aguonų savybes žinojo jau senovės egiptiečiai. Jie aguonas naudojo kaip raminamuosius  ir midgomuosius vaistus. Iš čia aguonos išplito po Graikiją ir Europą. Įdomu, jog Kinai ir Japonai apie aguonas sužinojo gan vėlai- tik 7-15 amžiuose. Graikų gydytojas Dioskoridas aprašė migdantį aguonų poveikį, o taip pat iš aguonų galvučių pagamintu pleistru siūlė gydyti rožę ir bakterines odos infekcijas. Vaistai ruošiami tik iš neprinokusių aguonos dėžučių (Capita Papaveris, Fructus Papaveris immaturus).

Šių dienų medicinoje yra vertinami iš aguonų alkaloidų gaminami  nuskausminantieji preparatai. Aguonų sėklos nuo seno buvo naudojamos maistui ir kepiniams gardinti. Iš aguonų sėklų yra spaudžiamas maistinis ir techninis aliejus, išspaudos yra kaloringas pašaras gyvuliams. Visose Vakarų pasaulio šalyse daug alkaloidų turinčių aguonų auginimą reguliuoja valstybė.

Veikliosios medžiagos

Visuose augalo dalyse yra alkaloidųbei kaučiuko. Daugiausiai alkaloidų (1,5–2,5 2,5%) susikaupia aguonų galvutėse. Iš aguonų dėžučių alkaloido yra išgaunama stipriai veikianti medžiaga- opiumas. Aguonose taip pat yra  baltymų, angliavandenių, gleivių, kau­čiuko, organinių rūgščių, triterpenų, dažinių, pektininių ir mineralinių medžiagų. Alkaloidų kiekis opiume priklauso nuo aguonų veislės ir nuo to, kur jos buvo augintos.  Opiumas yra daugelio alkaloidų mišinys, kurį sudaro morfinas (12—20%), kodeinas(1—3%), papaverinas (0,5—1,5%), tebainas (0,4—1,0%), narkotinas(5— 18%) . Iš viso aguonose yra aptinkama iki 40 alkaloidų. Silpniau veikia juose esantys neopino, pseudomorfino, porfiroksino, narceino, hidrokotarnino, ksantalino, laudanino, laudanidino, kodamino, laudanozino, oksinarkotino, narkotolino, kriptopino, protopino, papaveramino,readino, izoreadino, lantopino, mekonidino ir kiti alkaloidai. Morfinas yra šiai dienai stipriausiai veikianti nuskausminanti medžiaga, tačiau jis sukelia pripratimą ir priklausomybes. Todėl jo gamybą ir išgavimą reguliuoja įstatymas. Iš aguonų taip pat gaminami ir kiti, silpniau veikiantys ir  nuskausminantys preparatai- pvz. kodeinas, omnoponas, papaverinas – jie taip pat plačiai vartojami medicinoje. Aguonose esantis kodeinas slopina kosulį, malšina  skausmą ir migdo. Papaverinas yra naudojamas širdies negalavimo, migrenos ir bronchinės astmos gydymui, taip pat ir kaip raminantis preparatas. Prie visų aguonų alkaloidų yra priprantama, todėl jie laikomi narkotinėmis medžiagomis.

Aguonose taip pat yra  daug kitų organinių ir mineralinių medžiagų:albuminų, gleivingų medžiagų, cukrų,  baltymų, angliavandenių,  kaučiuko, organinių rūgščių, triterpenų, dažančiųjų, pektininių bei kitų medžiagų. Iš aguonų sėklų taip pat yra spaudžiamas aliejus.

Naudojimas medicinoje

Medicinoje naudojama nemažai aguonose esančių alkaloidų, iš kurių plačiausiai žinomas yrayra morfinas. Tai labai stiprus analgetikas,  tačiau, ilgiau jį vartojant, organizmas prie jo pripranta, ir žmogus suserga sunkia psi­chine liga, vadinama morfinizmu. Iš jų taip pat gaminami ir kiti vaistiniai preparatai-  kodeinas yra vartojamas nuo kosulio, papaverinas — nuo įvairių spazmų. Opiumas bei iš jo gauti galeniniai preparatai — nuo skausmo, kosulio, spazmų bei viduriavimo. Jų nuoviru kartais skalaujama skaudanti gerklė, jis vartojamas nuo dantų skaudėjimo.

Pašalinis aguonų poveikis

Aguonos sukelia pripratimo ir priklausomybės reiškinius, todėl be gydytojo paskyrimo jų vartoti negalima.

Aguonų sąveika su kitais vaistais

Aguonų negalima vartoti su kitais centrinę nervų sistemą raminančiais vaistais.

Kada aguonų  preparatų vartoti negalima

Aguonų preparatai vartojami tik su gydytojo nurodymu ir tik su gydytojo priežiūra.

Daugiau skaitykite

  • Kvapusis šalavijas – Kvapusis šalavijas – Salvia Sclarea L – Clary sage, Clary, Clary […]
  • Putinas slyvalapis – Slyvalapis putinas – Viburnum prunifolium – Blackhaw, Nanny Bush, […]
  • Zizifora paprastoji – Zizifora paprastoji – Ziziphora clinopodioides – Thymus lucidus […]
  • Drebulė – Populus tremula – Populus tremula –Paprastoji tuopa, epušė,Álamo […]
  • Cinamonas kininis – Cinamonas kininis – Cinnamomum aromaticum, Cinnamomum verum, syn. C. […]
  • Vaistinė baltašaknė – Vaistinė baltašaknė – Polygonatum odoratum (Mill.) Druce, Plygonum […]
Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *