Žibuoklė yra daugiametis žolinis augalas, išaugantis iki 5—25 cm aukščio. Žibuoklės stienas Styra plaukuotas. Pamatiniai jos lapai triskiaučiai, odiški, plaukuoti. Žydi jos pavieniais, melsvai violetiniais, rožiniai arba baltiais žiedais Vaisiai pailgi, plaukuoti, su snapeliu. Žydėjimo metas- balandžio—gegužės mėn. Lietuvoje yra dažna, mėgsta augti lapuočių, mišriuose ir spygliuočių miškuose, pamiškėse.
Naudojamos augalo dalysVaistams yra vartojama žibuoklių žolė, lapai ir jųžiedai. Lapai vaistams turi būti pjaunami tik jauni, be lapkočių, ir tik augalams peržydėjus, žiedai yra renkami žydėjimo pradžioje.
Veikliosios medžiagosŽibuoklių lapuose yra glikozido hepatrilobino, ranunkulino, pro-toanemonino, rauginių, mineralinių medžiagų, cukraus, saponinų.
Naudojimas medicinojeLiaudies medicinoje žibuoklės naudojamos tulžies akmenligės gydymui, taip pat esant kepenų susirgimams – kepenų uždegimams, geltai, kepenų cirozei, galvos skausmams, kosuliui, karštinei gydyti, antiseptikas.Teigiama, jog žibuoklės skatina apetitą, stimuliuoja kasos veiklą. Žibuoklių arbata taip pat geriama esant venų varikozei, kraujotakai paskatinti, menopauzės simptomams slopinti, metabolizmui paskatinti, hemorojaus gydymui, nervams raminti.
Pašalinis žibuoklių poveikisKaip ir visi vėdryniniai augalai, žibuoklės nėra nekaltas augalas. Pridėtos prie odos- gali nudeginti. Žibuoklių preparatai gali sudirginti inkstus, skrandžio ir šlapimo trakto gleivinę, sukelti viduriavimus,. Šviežių žibuoklių sultys gali nudeginti odą iki pūslių. Šiai dienai oficialioji medicina augalą vertina kaip nuodingą ir jo vartoti nerekomenduoja.
Žibuoklių sąveika su kitais vaistaisAugalas mažai tyrinėtas, todėl apie jo sąveiką su kitais vaistiniais preparatais duomenų nėra.
Kada triskiautės žibuoklės preparatų vartoti negalimaTriskiautės žibuoklės be gydytojo nurodymo vartoti nepatartina. Jos preparatų taip pat negali vartoti nėščios ir maitinančios moterys bei maži vaikai.