Kolonoskopinis tyrimas

Tyrimo pavadinimas – Kolonoskopija, Kolonoskopinis tyrimas

Tyrimo reikšmė

Kolonoskopija yra tyrimas, kurio metu  į žarnyną įvedamas specialus prietaisas endoskopas ir apžiūrima storoji žarna. Endoskopai gali būti įvairaus skersmens. Jų pagalba galima ne tik apžiūrėti organo būklę, bet ir pripūsti į žarną oro, paimti skysčio mėginį, pašalinti svetimkūnį,  paimti audinio gabalėlį ištyrimui ar lazeriu išpjauti žarnų spindį užkemšantį darinį.

Kolonoskopija paprastai atliekama pastebėjus kraujavimą iš apatinės virškinamojo trakto dalies ar staiga pasikeitus tuštinimosi įpročiams. Ji taip pat atliekama jeigu pacientas yra didelės storžarnių vėžio rizikos grupėje dėl polipų,  opinio kolito ar buvusio storžarnių vėžio. Kolonoskopija taip pat atliekama ir kaip skriningo testas .

Kada rekomenduojama atlikti kolonoskopinį tyrimą?

  •  Kolonoskopija paprastai atliekama 50 ir vyresniems nei 50 metų žmonėms , nes šioje amžiaus grupėje yra didesnė rizika susirgti storosios žarnos vėžiu.
  • Tyrimas taip pat atliekamas  jeigu pacientas serga uždegimine žarnų liga .
  •  Jeigu buvo aptikti polipai  storojoje žarnoje.
  •  Jeigu šeimoje būta vėžio  atvejų.
  • Jeigu pacientams yra nustatyti pavojaus simptomai, bei pacientams kuriems yra  diagnozuotas Dirglios Storosios Žarnos Sindromas su dominuojančia diarėja  (viduriavimu).
  •  Kai yra šie simptomai : naktinis viduriavimas, didelio tūrio viduriavimas, kuris neišnyksta badaujant, bei mažas ostmotinis išmatų tarpas (,50 osm/kg).
  •  Pacientui nustatyta neaiškios kilmės mažakraujystė 
Verta žinoti

 Amerikiečių Gastroenterologų Draugijos Institutas (AGAI) rekomenduoja,  jog šis tyrimas,  kombinuotas su kitais tyrimais, būtų siūlomas visiems vyrams ir moterims kurie priklauso vidutinės rizikos grupei nuo 50 gyvenimo metų . Kartu su šiuo tyrimu turėtų būti atliekami šie tyrimai:

  •  Išmatų tyrimas slaptam kraujavimui nustatyti – kas 1 metai,
  •  lanksčioji sigmoidoskopija –  vieną kartą kas 5 metai,
  •  kolonoskopinis ištyrimas –  vienąkart kas 10 metų
  •  dvigubo kontrasto bario klizma –  kas 5 metai.

Esant šioms sąlygoms:

1. Jeigu asmens aplinkoje yra pirmos eilės giminių (tėvų, seserų ar brolių ar vaikų), sergančių  storosios žarnos vėžiu  arba jiems buvo nustatyti adenominiai žarnų polipai jaunesniame nei  <60 amžiuje

2.  Paciento 2 laipsnio giminėms buvo nustatytas storžarnių vėžys bet kuriame amžiuje , – šiuo atveju profilaktinis kolonoskopinis storųjų žarnų tyrimas turėtų būti primąkart atliekamas 40 metų amžiuje arba 10 metų anksčiau prieš nustatyto susirgimo šeimoje amžių (pasirinktinai pagal tai, kuris skaičius yra pirmesnis). Šiuo atveju tyrimas turi būti kartojamas kas 5 metai.

 Pakartotinis tyrimas  skiriamas atsižvelgiant į tyrimo rezultatus.

  • Esant normaliam kolonoskopiniam tyrimui, pakartotinas tyrimas rekomenduojamas po 10 metų.
  • Nustačius polipus storajame žarnyne, pakartotinis tyrimas gali būti atliekamas 1 -5 metų laikotarpyje.

Po šio tyrimo pacientas gali būti mieguistas, todėl jį reikia stebėti, iki tol,  kol jis pilnai atsigaus.

Tyrimo komplikacijos
  • Kraujavimas,
  • Žarnų perforacija
  • Pernelyg dideli slopinimo reiškiniai.

Norma
  • Normalios storžarnės

Pasiruošimas tyrimui
  • Pacientas turi žinoti, kodėl jam atliekamas šis tyrimas.
  • Prieš tyrimą pacientui badauti nereikia.
  • 7 dienas prieš numatomą tyrimą pacientas turi nustoti vartoti aspiriną ir geležies preparatus.
  • 8-12 valandas prieš numatomą tyrimą skiriamas pasninkas (nevalgoma, tačiau galima gerti vandenį). Kai kurie klinicistai rekomenduoja nevalgyti visą parą iki numatomo tyrimo. Tačiau šiuo metu galima gerti skaidrius gėrimus.
  • 24 valandas prieš numatomą tyrimą pacientas turi vengti seksualinių santykių ir apsiplovimų.
  • Prieš pradedant tyrimą turi būti gautas raštiškas paciento sutikimas tyrimui atlikti.
  • Paciento būklė turi būti įvertinta ir stebima dėl dehidratacijos.
  • Gaivinimo įranga turi būti parengtoje padėtyje ir būti pasiekiama šalia tyrimo stalo.
  • Prieš tyrimą pacientui gali būti skiriami anticholinerginiai (atropinas) ir raumenis atpalaiduojantys vaistai (midazolamas).
  • Prieš tyrimą paprastai paprašoma nusiimti akinius, išsiimti kontaktinius lęšius ir dantų plokšteles.

Žarnynas tyrimui paruošiamas taip:
  • 2 dienas prieš numatomą tyrimą pacientui skiriama skaidrių skysčių dieta.
  • Tyrimo dieną pacientui skiriami stiprūs laisvinamieji vaistai. Ryte prieš tyrimą atliekama vidurius valanti klizma.
  • Iš vakaro pacientui gali būti skiriamas didelis kiekis vidurius valančio skysčio, pvz
  • Colyte (polietileno  glikolis/elektrolitų tirpalas) arba Fortrans.
  • Kai kurios klinikos žarnyną tyrimui paruošia taip:
  • Vieną dieną prieš  numatomą tyrimą duodama stiprių laisvinamųjų vaistų (tokių kaip Fortrans) ir liepiama gerti didelį kiekį vandens. Tyrimo išvakarėse paprastai skiriama išgerti 4 litrai Fortarns tirpalo- 4 pakeliai vaisto tirpinama 4 litruose vandens.Tirpalą reikia suvartoti per 6-7 valandas, tai yra tarpe tarp 1-16 ir 19-21 valandos prieš numatomą tyrimą. Vaistas neskiriamas esant dehidratacijai, žarnyno nepraeinamumui ir išreikšties širdies nepakankamumo reiškiniams.
  • Ryte prieš atliekant tyrimą rekomenduojama, jog pacientas būtų nieko nevalgęs ir nieko negėręs. Pacientas turi būti negėręs apie 6 valandas prieš numatomą tyrimą.
  • Tyrimo dienos rytą pacientui skiriami vaistai kaip įprastai, tik prašoma juos užgerti mažu kiekiu vandens.

Tyrimo atlikimo tvarka
  • Pacientas guldomas ant kairiojo šono ant endoskopinio stalelio.
  • Nustatomi ir užrašomi paciento gyvybiniai rodikliai. Šie rodikliai turi būti pakartotinai matuojami viso tyrimo metu.
  • Pastatoma  palaikomoji IV lašelinė.
  • Endoskopas yra įvedamas per išeinamąją angą ir palaipsniui apžiūrimas žarnynas iki aklosios žarnos. Tyrimo metu pagal reikalą gali būti keičiama paciento padėtis.
  • Kad žarnyną būtų lengviau apžiūrėti, į jį gali būti įpučiama oro.
  • Tyrimo metu pacientui patariama kvėpuoti giliai ir ramiai, kad būtų nuslopintas noras tuštintis.
  • Esant reikalui gali būti imami biopsiniai mėginiai. Šie mėginiai imami citologiniu šepetėlu ar biopsijos žnyplėmis. Jeigu būtina polipai ir svetimkūniai pašalinami iš žarnų spindžio.
  • Tyrimo eiga gali būti įrašyta į juostelę ar diską.

Slauga po tyrimo
  • Paciento gyvybiniai rodikliai matuojami kas 15 minučių iki tol kol paciento būklė bus visiškai stabili.
  • Pacientą būtina sekti dėl galimos žarnų perforacijos: kraujavimo iš žarnyno, pilvo pūtimo ir pilvo skausmų bei karščiavimo.
  • Jeigu pacientas buvo pernelyg užslopintas, jam gali būti skiriami narkotiniai antagonistai, pvz. Naloksonas.
  • Skysčiai ir maistas skiriami tik pacientui visiškai prabudus.
  • Pacientą būtina informuoti, jog didelės dujų sankaupos žarnyne po šio tyrimo yra normalus reiškinys, kurio nereikėtų bijoti.
  • Jeigu tyrimas buvo atliktas ambulatorinėmis sąlygomis, būtina pasirūpinti, kad pacientas būtų parvežtas namo ir nebūtų vienas namuose tol, kol jo būklė taps normalia.

Tyrimo rezultatų vertinimas

  • Gerybiniai pokyčiai
  • Storžarnių vėžys
  • Krono liga
  • Divertikuliozė
  • Granuliominis kolitas
  • Hemoroidai
  • Polipai
  • Proktitas
  • Pseudomembraninis kolitas
  • Opinis kolitas
Tyrimo rezultatus įtakojantys faktoriai
  • Jeigu prieš šį tyrimą buvo atliekami tyrimai su bariu, tyrimo rezultatai gali būti netikslūs.
  • Neteisingai paruošus žarnyną jame gali būti išmatų sankaupų, kurios neleis apžiūrėti žarnyno.
  • Aktyviai kraujuojant iš žarnyno, tyrimo rezultatai bus netikslūs

Kontraindikacijos tyrimui

  • Ūmus divertikulitas
  • Peritonitas
  • Išeminiai žarnų susirgimai
  • Ūmus opines kolitas
  • Žarnų perforacijos reiškiniai
  • Nestabili paciento būklė
  • Tyrimas neatliekamas jeigu pacientas negali kooperuoti tyrimo metu.

Daugiau skaitykite

Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *