Adenoidai

Kas yra adenoidai?

Adenoidais vadinama tai ryklės migdolinio audinio hipertrofija.
Ryklės migdolai yra  limfoidinio audinio sankaupos, kuris kitaip dar vadinamas ryklės limfoidiniu žiedu, arba Valdejero žiedu. Tai yra ryklinės tonzilės, kurių pagrindas užima užpakalinę nosiaryklės sieną, o viršutinė dalis nukreipta link nosies pertvaros užpakalinės dalies.

Adenoidai yra labai svarbūs, nes apsaugo kvėpavimo takus nuo išorinių, pro kvėpavimo takus patenkančių medžiagų. Adenoidų limfinis audinys yra pirmasis barjeras, kuris  kovoja su mikroorganizmais patekusiais į nosiaryklę, taip pat juos įsimena  ir taip padeda formuotis vaiko imunitetui.Tačiau kai kuriems asmenims adenoidai yra linkę  padidėti ir tuomet  yra diagnozuojama ryklės migdolo hipertrofija.

Ligos priežastys

Limfoidinis  ryklės audinys gali  hipertrofuoti dėl pastovaus viršutinių kvėpavimo takų dirginimo,  taip pat alergijų,  kai kurių infekcinių, sukeliančių lėtinius ar ūminius kvėpavimo takų uždegimus, ligų( kokliušo, difterijos, skarlatinos, gripo). Manoma, kad limfoidinio audinio hipertrofijai daro įtaką prastos buitinės sąlygos ir mityba, taip pat turi reikšmės ir paveldimumas.

Klinika

Susirgimas dažniausiai paliečia  3—10 metų vaikus, o kartais net  kūdikius. Adenoidai gali atsirasti ir suaugusiems žmonėms.  Adedoidai linkę didėti dėl nusilpusio imuniteto ar pernelyg dažnai sergant viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis.Tokia būklė yra vadinama adenoiditu. Pernelyg išvešėję adeinoidai nustoja atlikti savo gynybinę funkciją ir ilaginiui tampa lėtinės infekcijos židiniu, – dažniausiai juose aptinkamos Haemophilus influenzae, Staphylococcus aureus, Streptococcus pneumoniae bakterijos.

Atsižvelgiant į adenoidų dydį yra  išskiriami trys adenoidų hipertrofijos laipsniai.

I. Pirmojo laipsnio hipertrofija

Ryklės migdolo hipertrofija nustatoma, kai padidėjusių adenoidų apatinis kraštas pridengia choanų (angų, pro kurias susisiekia nosies ertmė ir nosiaryklė) skliautą.

II. Antrojo laipsnio hipertrofija

Adenoidų padidėjimas, kai apatinis jų kraštas siekia vidurines nosies kriaukles.

III. Trečiojo laipsnio hipertrofija 

Išvešėję migdolai siekia apatinių kriauklių užpakalinius kraštus.

Nusiskundimai 

Adenoidams būdingi nespecifiniai nusiskundimai. Dažniausiai ligoniai skundžiasi

– Galvos skausmais
– Nuovargiu
– Irzlumu, dirglumo padidėjimu
– Darbingumo sumažėjimu
– Snargliavimu
–  Dažna soga
– Nevalingu išsižiojimas
– Ausų skausmais
– Apsunkintu kvėpavimu
– Priverstiniu išsižiojimu
-Knarkimu

Pradžioje tėvai pastebi, kad vaikas pradeda dažnai sirgti peršalimo ligomis. Vėliau, adenoidams išvešėjus,  vaikui tampa sunku prakvėpuoti pro nosį. Jis tampa irzlus, didesniąją laiko dalį būna išsižiojęs, jį vargina dažna sloga, nes nosis yra pastoviai užgulta.  Naktimis gali pradėti knarkti, ar netgi gali ištikti miego apnėjos epizodai, kada miegant trumpam nustojama kvėpuoti. Toks vaikas blogai išsimiega, dieną būna pavargęs, išblyškęs. Būtent dėl pernelyg išvešėjusių adenoidų ima formuotis vadinamasis „adenoidinis“ veidas, taip pat gali sutrikti ir viršutinio žandikaulio augimas ir pakisti sąkandis.

Atsiranda tipinga išvaizda, – dėl nesuglaustų lūpų atsikiša priekiniai dantys, formuojasi aukštas gomurys, siauras ar „V“ raidės viršutinis dantų lankas, pailgėja apatinės veido dalies. Gali paduslėti ir  balsas, taip pat sutrinka ir kalba- išsivysto  uždarasis sniaukrumas. Jam būdinga tai, kad balsas paduslėja, tariami priebalsiai „m“ ir „n“ yra girdimi kaip „b“ ir „d“.

Ilgainiui vaikui darosi sunku kramtyti, sutrinka apetitas, gali sulėtėti vaiko augimas ir vystymasis. Dažnai vargina galvos skausmai. Vaikai gali atsilikti mokykloje,  kartais naktį nelaiko šlapimo. Dėl adenoidų išvešėjimovidurinėje ausyje gali pradėti kaupti skystis ir dėl to vystytis vidurinės ausies uždegimas ( serozinis otitas), dėl kurio gali sutrikti ir klausa. Sutrikus kvėpavimui atsiranda bendro pobūdžio negalavimų- irzlumas, nuovargis, išsiblaškymas.  Dėl sutrikusio apetito gali vystytis mažakraujystė, atsirasti ,, adenoidinis“ liesumas. Suaugusius dažniausiai vargina lėtiniai galvos skausmai.

Diagnostikos principai

Susirgimą nustato ir patvirtina  gydytojas otorinolaringologas (nosies, ausų, gerklės gydytojas).

Tyrimai

• 1.Atliekama užpakalinė rinoskopija, kurios metu su labai mažu veidrodėliu per burną apžiūrima nosiaryklė.
• 2.Taip pat gali būti atliekama ir nazofaringoskopija. Jos metu su endoskopu apžiūrima nosies ertmė ir nosiaryklė bei adenoidai.
• 3.Rinomanometrija.  Tyrimas atliekama siekiant  įvertinti iškvėpimą ir įkvėpimą.
• 4.Šoninė kaklo rentgenograma.
• 5. Bendras kraujo tyrimas, ENG.

Gydymo principai

Adenoidai yra gydomi atsižvelgiant į kliniką.
Jeigu  klinika nėra išreikšta, šiai dienai gydymas yra  neskiriamas arba taikomi tik konservatyvūs  gydymometodai: kvėpavimo pratimai, lašai į nosį, antihistamininiai vaistai.

Jeigu yra infekcijos požymių ar  išsivystė adenoiditas, yra išrašomi ilgalaikio poveikio antibiotikai.

Chirurginis gydymas – adenoidektomija – yra  taikomas tik tuo atveju, jeigu  yra nustatomas pūlingas persistuojantis adenoiditas arba pasireiškia gretutinės ligos,  arba yra kvėpavimo sutrikimų.

Šiai dienai laikomasi nuostatos, jog chirurginis gydymas turi būti taikomas tik kraštutiniais atvejais. Vaikystėje adenoidai atlieka labai svarbią apsauginę funkciją, todėl siekiama ją išsaugoti. Vėliau, vaikui išaugus ir susiformavus imunitetui, ši funkcija tampa  nebe tokia varbi.

Adenoidai šiuo metu yra  šalinami taikant bendrąją nejautrą.  Pacientas yra guldomas į ligoninę kelioms dienoms.  Po operacijos būtina  ilsėtis namuose, dvi savaites vengti  bet kokių treniručių ir sunkių darbų, nebūti karštose, drėgnose patalpose, nepiktnaudžiauti karšta vonia ar dušu. Po operacijos kelias dienas valgomas tik iminkštas, trintas, ir  nekarštas maistas.Negalima valgyti šiurkščių ir rupių bei aštrių, sūrių, rūgščių  bei dirginančių maisto produktų (pvz., džiūvėsių, duonos plutų). Draudžiamas šokoladas. Negalima daug žaisti, ypač saulėje. Ligonio aplinka turi būti valoma drėgnu būdu, negalima būti dulkėtose patalpose.

Komplikacijos

Negydant sulėtėja vaiko fizinis ir protinis vystymasis, atsiranda kvėpavimo ir laikysenos bei miego sutrikimai. Keičiasi sukandimas ir veido forma. Gali sutrikti klausa ir kalba.

Profilaktikos principai

Svarbu stiprinti imunitetą ir vengti peršalimo ligų bei aplinkos alergenų. Namuose neturi būti rūkoma. Būtina reguliariai valyti namus drėgnu būdu.

Rekomenduojama kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, taip pat bent kartą per dieną vėdinti gyvenamąsias patalpas. Pastebėjus, kad vaikui darosi sunku kvėpuoti pro nosį – nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.