Bastutis sareptinis

Augalas – Bastutis sareptinis

Lotyniškas pavadinimas – Brassica juncea

Sinonimai – rudoji garstyčia, vikšrinis bastutis, rudoji sareptinė garstyčia, Chinese mustard, Indian mustard, brown mustard, leaf mustard, mustard, saperda mustard, laulau, tendergreen,raya, горчица сарептская ,горчица сизая, American Yellow Mustard, Bai Jie Zi, Brassica alba, Farine de Moutarde Blanche, Graine de Moutarde Blanche, Huile de Moutarde Blanche, Mostaza Blanca, Moutarde, Moutarde Anglaise, Moutarde Blanche, Moutarde Cultivée, Moutarde Rude, Mustard, Pâte de Moutarde Blanche, Plâtre de Moutarde Blanche, Poudre de Moutarde Blanche, Sinapis alba, Weibe Senfsamen, White Mustard Flour, White Mustard Greens, White Mustard Oil, White Mustard Paste, White Mustard Plaster, White Mustard Powder, White Mustard Seed, Yellow Mustard

Šeima –Bastutinių (Brassicaceae)

Augalo aprašymas

Sareptinis bastutis, kitaip dar yra vadinamas rudąja garstyčia, baltąja garstyčia, arba vikšriniu bastučiu, indiškąja garstyčia  bei japoniškąja garstyčia yra vienmetis žolinis augalas. Garstyčios išauga iki 120 cm aukščio, o jų šalntys gali siekti 2-3 metrus. Garstyčios augalo stiebas yra status, šakotas, apaugęs šiurkščiais plaukeliais.  Jos lapai yra skiautėti. Žiedai geltoni, susitelkę į skėtiškas kekes. Vaisius – ankštara,  garstyčių sėklos yra labai mažos, šviesiai geltonos spalvos. Žydėjimo laikotarpis birželio-rugsėjo mėnesiai, o sėklas subrandina rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Garstyčių sėklos išlieka daigios net 10 metų. Lietuvoje garstyčios yra auginamos. Sulaukėjusios garstyčios dažnai auga pakelėse, dykvietėse.  Garstyčios nuo seno auginamos kaip prieskoninis ir gydomasis augalas. Savaime paplitusios jos yra Azijos šalyse, Egipte bei Vidurinėje Azijoje. Kultūrinis sareptinis bastutis auginamas Pakistane, Indijoje, Kinijoje, Egipte, Prancūzijoje, Olandijoje bei kitose šalyse.

Naudojamos augalo dalys

Garstyčios yra labai naudingas maistinis ir vaistinis augalas. Vaistams gaminti yra naudojamos garstyčių sėklos, kurios yra renkamos jau snuokusios.  Surinktos sėklos yra naudojamos garstyčių trauklapiams gaminti, jomis taip pat gydomi kvėpavimo takų susirgimai, raumenų skausmai, reumatas. Maistui vartojami švieži garstyčių lapai ir jų sėklos. Iš jų daromi garstyčių prieskoniai, spaudžiamas aliejus. Jos taip pat auginamas kaip medingasis ir dirvos kokybę gerinantis augalas.

Garstyčių aliejus yra puikaus skonio bei kvapo, todėl yra mėgiamas kulinarijoje, duonos gaminių gamyboje, konservų bei konditerijos pramonėje. Jis yra vertinamas kaip vienas geriausių prieskonių salotoms, padažams, pupelių, žirnių bei mėsos patiekalams.Šis aliejus  taip pat yra naudojamas tekstilėje bei farmacijoje, kosmetikoje, parfumerijoje.
Iš rudųjų garstyčių išspaudų gaminamos stalo garstyčios bei kiti prieskoniai.
Rudųjų garstyčių milteliais patariama skaninti marinuotą bei sūdytą silkę,  savo sultyse konservuotus pomidorus bei raugintus  obuolius.

Garstyčios naudojamos ir kosmetikoje. Šių garstyčių miltelių ir medaus mišiniu balinamos strazdanos, iš jų daromos plaukų augimą skatinančios kaukės.

Veikliosios medžiagos

Garstyčių lapuose daug karotino, vitamino C, kalcio, geležies. Garstyčių sėklose yra labai daug riebių rūgščių-  net 47 – 49-50%.  Jis yra vertinamas dėl savo malonaus skonio. Jose taip pat yra daug eterinių aliejų  — iki 3%, iš kurių svarbiausi yra glizkozidas sinigrinas bei fermentas mirozinas.

Naudojimas medicinoje

Garstyčių miltelių preparatai refleksiškai  skatina kraujotaką, dirgina ir kaitina. Naudojami kompresų gamybai, taip pat dedami į gydomąsias vonias, iš jų gali būti daromi kompresai. Garstyčių trauklapiais yra gydomi kvėpavimo takų susirgimai, raumenų skausmai, reumatas, padidėjęs arterinis kraujospūdis. Sergantiems plaučių ligomis, garstyčių kompresus patariama dėti ant krūtinės, jei skauda nugarą ar sąnarius, jie yra dedami ant sprando  ir ant skaudamų vietų. Liaudies medicinoje garstyčiomis buvo skatinamas vėmimas, laisvinami viduriai, gydomi apsinuodijimai. 2% stiprumo spiritiniu garstyčiaus aliejaus tirpalu galima trinti skaudančius sąnarius. Garstyčių miltelių galima berti į vonias jeigu vargina tarpšonkaulinių nervų uždegimai, sėdimojo nervo uždegimas. Garstyčių vonelės tiks jeigu vargina kosulys ir bronchitas.

Pašalinis garstyčių poveikis

Ilgai laikant garstyčias ant odos- jos gali sukelti  odos nudegimus ir nudeginti iki pūslių. Garstyčios taip pat skatina kraujotaką ir gali išprovokuoti persileidimus.

Garstyčių sąveika su kitais vaistais

Literatūroje duomenų nėra.

Kada garstyčių preparatų vartoti negalima

Garstyčių preparatų negali vartoti nėščios moterys bei kūdikiai.

Liaudiški receptai su garstyčiomis

Garstyčių kompresai sergant kvėpatvimo takų uždegimais

Esant stipriam kosuliui ir skrepliavimui, garstyčių miltelių galima berti į sausas kojines ir jas užsimauti vakare, prieš gulant į lovą.

Garsatyčių miltelių tirpalu patariama skalauti skaudančią gerklę, ypač faringito ir anginos metu, taip pat esant sinusitams.

Apsinuodijus

Apsinuodijus uogomis seniau garstyčių milteliai buvo skiedžiami vandeniu ar pienu ir geriama, kad sukeltų vėmimą.

Apetitui pagerinti

2-3 savaites iš ryto, nieko nevalgius ir negėrus siūloma suvalgyti po 20-30 garstyčių sėklų. Jeigu vargina užkietėję viduriai – reiktų kramtyti po 5-6 garstyčių sėklas rytais.

Skausmams raminti

Esant danties ar ausies skausmams, sumušimams- ant skaudamos vietos dėti sutrintų garstyčių lapų kompresą. Garstyčių kompresai taip pat būdavo dedami ant auglių pažeistų vietų.